Jurgio Baltrušaičio memorialinių baldų ekspozicija
Vilniaus paveikslų galerijoje
Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841,
tel. (8-5) 2124258. El. paštas galerija@ldm.lt 

Poeto, diplomato Jurgio Baltrušaičio baldai LDM Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijoje ir rinkiniuose

Jurgio Baltrušaičio memorialinių baldų ekspozicija ir Jurgio Baltrušaičio fondas

POETO, DIPLOMATO JURGIO BALTRUŠAIČIO BALDAI LDM VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS EKSPOZICIJOJE IR RINKINIUOSE

Dalius Baltranas

Publikacija pirmą kartą paskelbta Lietuvos dailės muziejaus
metraščio VI knygoje (Vilnius, 2005) >

2001 m. rudenį Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmų pirmajame aukšte) atidarytos trys naujos ekspozicinės salės. Čia reprezentuojami vertingi XIX a. istoriniai-memorialiniai baldai, kadaise priklausę Rusijoje XIX a. pab.–XX a. I pusėje gyvenusiam lietuvių kilmės poetui, simbolizmo krypties literatūroje atstovui, diplomatui Jurgiui Baltrušaičiui (1873–1944) ir puošė jo butą Maskvoje, Pokrovkoje. Anot monografijos „Jurgis Baltrušaitis“ autorės literatūrologės Viktorijos Daujotytės, poetas su žmona Marija Olovianišnikova 1903 m. persikėlė gyventi į „erdviąją Pokrovkę, esančią netoli nuo centro“ (Daujotytė V. Jurgis Baltrušaitis. V., 1974, p. 37). Tais pačiais metais „Baltrušaičių šeimoje gimė sūnus, būsimasis garsus menotyrininkas, Sorbonos universiteto profesorius“ (ten pat) – Jurgis Baltrušaitis. Šešių kambarių butą buvo nusipirkę J. Baltrušaičio žmonos M. Olovianišnikovos artimieji, kurie vėliau jį atidavė  Baltrušaičiams. „Tame bute jie išgyveno iki 1939 metų. Butas nebuvo labai ištaigingas, bet erdvus“ (ten pat). Šiame bute „prie Pokrovo vartų“ J. Baltrušaitis tebegyveno ir būdamas Lietuvos pasiuntinybės Rusijoje pasiuntiniu. „Apsilankiusius stebino didelė poeto biblioteka, ypač rusų poezijos rinkiniai, paveikslai, tarp kurių buvo Čiurlionio bičiulio poeto M. Vološino darbai“ (ten pat, p. 79).

J. Baltrušaičio memorialinių baldų ekspozicijoje, surengtoje Chodkevičių rūmuose, trys ekspoziciniai kambariai buvo sąlygiškai pavadinti vardais, kurie ne tik praplėtė lankytojų vaizduotę, bet ir priminė šių baldų ankstesnę paskirtį. Vienas kambarys  pavadintos poeto-diplomato svetaine, kitas – darbo kambariu, trečiasis – biblioteka.

Vadinamojoje „svetainėje“ eksponuojamas itin vertingas svetainės baldų komplektas. Jis sukurtas XIX a. I pusėje, apie 1830–1840 m. Rusijoje. Tai rusiškoji ankstyvojo bydermejerio stiliaus, kuriam būdingos griežtesnės ir ampyrui artimesnės formos, baldai. Šį baldų komplektą sudaro ovalinis stalas, konsolinis stalelis, sofa, du krėslai, penkios kėdės, židinio širma. Baldų mediniai karkasai dengti karelinio (Karelijos) beržo fanera, puošti stilizuotų akantų lapų, palmečių, gėlių žiedų bei vainikų motyvų bronzuotais medžio drožiniais. Jų simetriškai išdėstyti reljefai priklijuoti prie baldų medienos fasadinių paviršių. Minkštosios dalys – pasostės, atkaltės – aptrauktos neautentiško medvilninio audinio apmušalais. Žinoma, jog šis baldų komplektas stovėjo poeto J. Baltrušaičio namų Maskvoje svetainėje, į kurią rinkdavosi tuometinio XX a. I pusės Rusijos meninio-intelektualinio elito atstovai – B. Pasternakas, K. Balmontas, A. Blokas ir kt.

XX a. dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo padaryta tiksli šio kareliniu beržu puošto rusiškojo bydermejerio stiliaus baldų komplekto kopija. Dabar ją galima pamatyti Vilniuje, vienoje iš Prezidentūros reprezentacinių salių.

„Darbo kambaryje“ pristatomas J. Baltrušaičio kabinetinių baldų komplektas. Jį LDM įsigijo sovietmečiu (1983–1984). Lietuvos kultūros ministro įsakymu jie buvo atgabenti į Lietuvą iš Maskvoje veikusios tuometinės Lietuvos Ministrų tarybos nuolatinės atstovybės. Komplektą sudaro du krėslai, keturios kėdės, sofa, didelis stalas ir biuras. Manoma, jog šie baldai sukurti carinėje Rusijoje XIX a. pab.–XX a. pr.,   istorizmo laikotarpiu. Jie neorenesansinės stilistikos, padaryti iš ąžuolo medienos. Dekoruoti Renesansui būdingais reljefiniais medžio drožiniais. Krėslai, kėdės ir sofa išsiskiria itin aukštomis atkaltėmis, plačiomis pasėstėmis, aptrauktomis oda, tonuota tamsiai rudais dažais. Šie baldai itin masyvūs, kresnų proporcijų, perimtų iš renesanso epochos.

Salėje, pavadintoje „J. Baltrušaičio biblioteka“, eksponuojama didžiulė XIX a. II pusėje Vokietijoje, Kelne (?), sukurta J. Baltrušaičio knygų spinta. Ji kadaise stovėjo poeto darbo kambaryje-bibliotekoje. Ši spinta, dabar priklausanti Lietuvos dailės muziejaus rinkiniams, po restauravimo plačiajai visuomenei eksponuojama pirmą kartą. Spintos korpusą sudaro penkios segmentinės dalys. Korpuso fasadiniai paviršiai dengti riešutmedžio fanera, dekoruoti brangmedžių intarsijomis, tekintomis detalėmis ir medžio drožiniais. Spintos viršutinį tarpsnį vainikuoja masyvus laužytas profiliuotas medžio karnizas. Durys įstiklintos brangiu šlifuotu stiklu. Ši didžiulė istorizmo formų spinta ir į ją kadaise buvę sudėti daiktai minimi atsiminimuose apie J. Baltrušaičio butą: „Vieną kambarį užėmė biblioteka. Gražios įstiklintos lentynos, knygos dažniausiai įrištos, įvairiomis kalbomis, daug dovanotų, su įrašais. Poeto kabinete knygų nedaug, ant atskiros lentynos sudėti žodynai“ (ten pat, p. 37).

LDM rinkiniuose yra ir daugiau šiai asmenybei kadaise priklausiusių baldų. Dalis jų eksponuojama Vilniaus Chodkevičių rūmuose, yra jų ir Jurbarko krašto muziejuje.

2001 m. Jurbarke atidaryta poetui J. Baltrušaičiui skirta ekspozicija. (J. Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2 d. Jurbarko krašte, Paantvardyje). Jurbarko krašto muziejuje veikiančioje ekspozicijoje lankytojai turi galimybę susipažinti ir su keliais memorialiniais poetui J. Baltrušaičiui priklausiusiais baldais – XIX a. I pusės rusiškojo bydermejerio stiliaus karelinio beržo fanera dengtu staleliu bei XIX a. I pusės stalu-sekreteru.
Šie ir kiti J. Baltrušaičio baldai, tarp kurių dominuoja XIX a. I pusės rusiškojo bydermejerio pavyzdžiai, po II pasaulinio karo ir poeto mirties (1944 m. Paryžiuje), atiteko anuometinei Maskvoje įsikūrusiai Lietuvos TSR atstovybei. 1968 m. didžioji dalis šioje atstovybėje išsaugotų poeto baldų buvo atgabenta į Lietuvą ir tapo Lietuvos valstybinio kultūros paveldo dalimi, buvo įtraukta į Lietuvos dailės muziejaus baldų rinkinį.