ILGALAIKĖ PARODA 

„LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS 
VALDOVŲ RŪMŲ RADINIAI“

Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius)

Paroda atnaujinta nuo 2009 m. birželio mėn.

PARODOS ATNAUJINIMAI:

Per beveik du dešimtmečius trukusius archeologinius ir architektūrinius LDK valdovų rūmų tyrinėjimus sukaupta daugiau kaip 300 tūkst. radinių. Tai akmens architektūros detalės, fragmentai, keramikos, metalo, medžio, odos, tekstilės, kaulo, stiklo ir kiti dirbiniai, juvelyrikos, numizmatikos vertybės. Dalis jų pristatoma Valstybės dieną Taikomosios dailės muziejuje suformuotoje ekspozicijoje ir paliudija LDK svarbiausios rezidencijos – valstybės politinio, teisinio, administracinio, karinio, kultūrinio gyvenimo centro aktyvaus ir stipraus gyvavimo metą – XIV–XVII a. pirmąją pusę. Šie radiniai atskleidžia valdovų ir jų aplinkos, buities, prabangos, pomėgių bruožus. 

Nuotraukose dešinėje (iš viršaus): XVII a. pr. karnizo fragmentas su Vazų herbu ir Aukso vilnos ordinu; XVI a. molinė plytėlė su užrašu ir data. Fot. Danutė Mukienė

Ekspozicija įdomi ne vien plačiajai visuomenei. Ji pasitarnaus kiekvienam gilinant sampratą apie Valdovų rūmų istorinį kontekstą. Lyginant Europos atkurtųjų rezidencijų patirtį, sukauptą šių radinių visumą, galima bus tiksliau, sparčiau rastąją medžiagą sisteminti, katalogizuoti ir vykdyti Valdovų rūmų atkūrimo, interjerų ir ekspozicijų įrengimo programas. Kartu ši paroda tampa svarbiu edukaciniu projektu, teikia įdomias užsiėmimų ir ekskursijų temas. Tai prisideda prie nepagrįstų, Valdovų rūmų atkūrimo oponentų skleidžiamų fobijų išsklaidymo. 

Šios parodos, kuri yra vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų, rengėjai – Lietuvos dailės muziejus (jis rengia ir Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą), Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, tiriantis ir kaupiantis Valdovų rūmų radinius, ir Valdovų rūmų paramos fondas. Rengiant parodą taip pat prisidėjo Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto architektų grupė.
Parodą, kuri kasmet, minint Valstybės dieną, bus atnaujinama naujais radiniais ir tyrimų apibendrinimais, numatoma eksponuoti iki pat Valdovų rūmų atkūrimo.
Išsamesnę informaciją apie parodą teikia jos koordinatorius, Lietuvos dailės muziejaus LDK valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vadovas dr. Vydas Dolinskas, tel. 2124258, mob. 8 615 21939.
 
Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centras, tel. 2120841, 8 687 16379

IŠSAMIAU APIE PARODĄ

Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ įrengta Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius), kuris įsikūręs Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose. Valdovų rūmai ir Senasis arsenalas yra vieni ryškiausių Žemutinės pilies – svarbiausios istorinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – ansamblio architektūrinių ir urbanistinių akcentų, pastatytų ar rekonstruotų Renesanso epochoje.
Valdovų rūmai pradėti atstatyti pastaraisiais metais, tuo tarpu Senojo arsenalo rūmai pagal architekto E. Purlio projektą buvo atstatyti ir pritaikyti muziejinei paskirčiai jau 1986 m. Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ eksponuojama kaip tik atkurtose istorinėse Senojo arsenalo rūmų pirmojo aukšto erdvėse, primenančiose Valdovų rūmų skliautuotas sales.
Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ atidaryta 2004 m. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, liepos 6-ąją. Ilgalaikė paroda, kaip numato jos organizatoriai, veiks iki 2007 m. gruodžio 31 d., t. y. kai bus atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir pradėtos rengti jų ekspozicijos. Parodą numatoma atnaujinti kasmet Valstybės dienos išvakarėse, ekspoziciją papildant įspūdingiausiais naujai surastais ir restauruotais radiniais.
 
Parodą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ bendrai rengia nacionalinis Lietuvos dailės muziejus (direktorius Romualdas Budrys), Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“ (direktorius Eduardas Kauklys) ir Valdovų rūmų paramos fondas (valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas). Parodos rengėjams talkina Paminklų projektavimo ir restauravimo instituto architektų, rengiančių Valdovų rūmų atkūrimo projektą, grupė (vadovas Rimas Grigas) ir Vilniaus pilių direkcija (direktorius Saulius Andrašiūnas).
Parodos ekspozicijos autorius – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Parodos konsultantai – dr. Napalys Kitkauskas, dr. Gintautas Rackevičius, habil. dr. Vytautas Urbanavičius, Gintautas Striška, Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojas Eduardas Remecas. Parodos kuratoriai – Ėrika Striškienė (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“), dr. Vydas Dolinskas (Lietuvos dailės muziejus).
 
Parodoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ rodoma beveik 1 000 eksponatų, vertingiausių, įdomiausių ir informatyviausių radinių, kurie Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ specialistų buvo surasti ir sukaupti per nuo 1987 m. vykdomus archeologinius bei architektūrinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje (iš viso yra sukaupta per 300 000 įvairių radinių). Tai įvairiaspalvio marmuro, vietinio ir atvežtinio smiltainio, granito akmeninės architektūrinės detalės, elementai ir jų fragmentai, keramikos, metalo, odos, medžio, kaulo ir kiti dirbiniai. Seniausi parodos eksponatai, manoma, siekia XIII a., o vėlyviausi susiję su Vazų dinastijos valdymo metais XVII a.
Gausiausia parodoje pristatomų radinių kolekcija atspindi Lietuvos valdovų rūmų klestėjimo laikus – Renesanso ir ankstyvojo baroko epochas. Skaitlingiausia eksponatų grupė – architektūrinė ir buitinė keramika (krosnių kokliai, grindų ir sienų plytelės, buityje naudoti įvairūs indai ir kiti reikmenys). Seniausieji kokliai siekia XV a. – gotikos epochą. Itin gausiai pristatomi XVI ir XVII a. pr. kokliai. Nemaža jų dalis papuošta heraldinėmis figūromis, Lietuvos valstybės valdovų ir didikų inicialais. Greta Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto herbinių ženklų bei inicialų renesansiniuose kokliuose, XVII a. dirbiniuose matoma LDK kanclerio Leono Sapiegos, Radvilų ir kitų garsių giminių heraldika. Buitinės keramikos grupėje pristatomi gana trapūs, todėl pilnai ar iš dalies restauruoti bei atkurti buityje naudoti indai – ąsočiai, puodeliai, dubenys, lėkštės, taurelės ir kt. Savo formų originalumu išsiskiria keramikinės keptuvės.
Iš įvairių akmens rūšių iškaltos ir parodoje eksponuojamos Valdovų rūmų architektūrinės detalės, elementai ir jų fragmentai (pvz., profiliuoti langų apvadai, karnizai, palangės, smulkūs architektūriniai elementai, grindų plokštės ir kt.) yra itin vertingi rezidencijos eksterjerų ir interjerų puošybos atkūrimo informacijos šaltiniai, atspindintys XVI-XVII a. pirmosios pusės rūmų architektūros charakteringiausius bruožus. Manoma, jog seniausios akmens detalės siekia Renesanso epochą.
Paskutiniųjų Gediminaičių–Jogailaičių dinastijos atstovų valdymo metais rūmų puošybai imtas plačiai naudoti vietinis smiltainis, taip pat ir marmuras. Vazų laikais vietoje grubesnio vietinio smiltainio dažniau naudotas švediškasis smiltainis, o interjeruose gausiau – marmuras bei granitas. Parodoje kaip tik ir rodoma daugiau negu šimtas tokių akmeninių architektūrinių detalių ir jų fragmentų. Ypač įspūdingi yra dviejų smiltainio karnizų fragmentai su Vazų dinastijos heraldiniais ženklais. Eksponuojama ir reto bei itin brangaus žalsvo atspalvio marmuro nuolauža, liudijanti ypatingą buvusių Valdovų rūmų ištaigingumą ir puošnumą.
Gausiai parodoje pristatomi palyginti gerai išlikę įvairūs metalo dirbiniai – karių šarvų ir ginklų fragmentai, monetų spaudai, spynos, raktai, indai, buities įrankiai ir kt. Menine ir materialia verte išsiskiria juvelyriniai dirbiniai (auksiniai ir sidabriniai žiedai su brangakmeniais, kiti papuošalai), numizmatikos pavyzdžiai (XIV-XVII a. monetos). Kai kurie papuošalai mena dar pagoniškosios Lietuvos laikus.
Parodoje taip pat rodomi kaulo (pvz., šaškių ir šachmatų figūrėlės), medžio (pvz., šukos, apeiginės lazdos, indai), odos (pvz., batas, skrybėlės fragmentai, piniginė, knygos viršelis ir kt.) dirbiniai.
Parodoje eksponuojamos Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ radinių kolekcijos papildomos Lietuvos dailės muziejuje saugomais eksponatais, rastais Žemutinės pilies teritorijos tyrinėjimų, vykdytų pokaryje, metu.
Dauguma parodoje eksponuojamų radinių susiję su Valdovų rūmų kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių svarbiausios rezidencijos – valstybės politinio, administracinio, teisinio, finansinio, karinio, kultūrinio, meninio ir ūkinio gyvenimo centro – aktyvaus funkcionavimo ir klestėjimo laikais (XIV–XVII a. 1 puse) ir atspindi svarbiausius rūmų istorinės bei architektūrinės raidos periodus – ikigotikinį, gotikos, Renesanso, ankstyvojo baroko. Visi radiniai yra labai iškalbingi ir informatyvūs ne tik Valdovų rūmų architektūros bruožų atspindžiai, bet ir kasdienio gyvenimo, valdovų, jų aplinkos, dvaro tarnų buities, pomėgių, prabangos ir reprezentacijos liudytojai. Plačiajai kultūrinei visuomenei, užsienio svečiams ir specialistams parodoje siekiama pristatyti gausų ir iki šiol akivaizdžiai per menkai žinomą Valdovų rūmų paveldą, atspindintį ne tik Lietuvos valdovų reprezentacinės rezidencijos įvairiapusį gyvenimą, bet ir gerokai praplečiantį bendrą LDK politinės, kultūrinės, socialinės ir ūkinės istorijos, architektūros ir dailės raidos, Vilniaus pilių rezidencinės ir gynybinės sistemos kaitos vaizdą. Gilesnis kontekstinis radinių pažinimas, jų tolesnis tyrinėjimas, duomenų palyginimas su rašytinių istorijos šaltinių bei tipologiškai ir chronologiškai artimų kitų Europos rezidencijų analogine medžiaga sudarys sąlygas tiksliai ir pagrįstai vykdyti Valdovų rūmų atkūrimo, interjerų ir ekspozicijų įrengimo programas.
 
Parodoje eksponuojami tyrimų metu sukaupti radiniai įvairiapusiškai atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorinę ir meninę raidą. XIII–XIV a. Valdovų rūmų teritorijoje būta rezidencinės pilies, kuri iki XV–XVI a. sandūros buvo kelis kartus rekonstruota ir įgavo gotikos stiliaus bruožus. Manoma, kad joje galėjo reziduoti jau karalius Mindaugas, o vėliau – didieji kunigaikščiai Gediminas ir Algirdas. Jogaila, vėliau vykdęs didelius perstatymo darbus Krokuvos Vavelio pilyje, ir Vytautas, rengęs Vilniuje savo vainikavimo karališkąja karūna iškilmes, neabejotinai Vilniaus rezidenciją turėjo rekonstruoti, pritaikyti ją naujiems reprezentaciniams poreikiams. Iki XV a. pr. Lietuvos valdovų rezidencijos architektūrą labiausiai veikė Livonijos, vėliau – Prūsijos, Varmijos gotikos tradicija. Vilniaus rezidenciją perstatinėjo ir plėtė didysis kunigaikštis Aleksandras XV a. ir XVI a. pr. sandūroje. Tuo metu buvo galima Vidurio Europos vėlyvosios gotikos įtaka. XVI a. pirmoje pusėje gotikinė rezidencija Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos ir Žygimanto Augusto rūpesčiu keliais etapais buvo perstatyta į ištaigingus renesansinius rūmus. Prie jų daugiausiai dirbo italų menininkai iš Toskanos regiono. XVII a. pradžioje, po gaisro, rūmai rekonstruoti ir įgavo vadinamojo Vazų manierizmo arba ankstyvojo baroko stiliaus bruožų. Tuo metu prie rūmų perstatymo taip pat dirbo italų meistrai. XVI–XVII a. I pusė – LDK Valdovų rūmų klestėjimo laikotarpis: buvo sukauptos gausios ir garsios meno kolekcijos, biblioteka, statytos operos. XVII a. viduryje rūmai suniokoti Maskvos kariuomenės invazijos metu ir niekada nebuvo atstatyti kaip LDK valdovų rezidencija, nors to XVII–XVIII a. dažnai reikalavo Lietuvos didikai ir bajorai. XVIII–XIX a. sandūroje rūmai nugriauti Rusijos imperijos administracijos iniciatyva.
Nuo 1987 m. Valdovų rūmų teritorijoje vykdomi sistemingi tyrimai. Iki 2009 m. – Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus – rūmus planuojama atstatyti. Tai turi būti svarbiausias jubiliejinių renginių akcentas Vilniuje, kuris 2009 m. turėtų tapti Europos kultūros sostine. Atstatyti rūmai turi tapti polifunkciniu istoriniu kultūros centru su muziejinėmis, edukacinėmis, kultūrinėmis-muzikinėmis, valstybės reprezentavimo, turizmo informacijos funkcijomis. Rūmai taip pat turėtų būti modernios Lietuvos – Europos sąjungos narės – turizmo vartai, Lietuvos sostinės Žemutinės pilies istorinio kultūrinio ansamblio dominantė.
 
Vienas svarbiausių parodos tikslų yra visuomenės švietimas, o ypač – moksleivių edukacija. Todėl Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro (vadovė – Nideta Jarockienė) ir Taikomosios dailės muziejaus specialistai, pradedant parodą parengė tris pirmąsias edukacines programas moksleiviams („Kelionė iš Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo į Valdovų rūmus“, „Lietuvos valdovų rūmai: klestėjimas, gyvensenos įdomybės“ ir „Žemutinės pilies rūmai – meno ir amatų centras“). Naujų mokslo metų pradžiai planuojama parengti dar kelias temines edukacinių užsiėmimų programas, kurias ves ir patys moksleiviai. Edukaciniais projektais, kuriuose dalyvauti skatina Švietimo ir mokslo ministerija, siekiama išsamiai ir įvairiapusiškai supažindinti Lietuvos moksleivius, kitus kultūrinės visuomenės narius, sostinės svečius ne tik su Valdovų rūmų praeitimi, bet ir suaktualinti svarbiausią Lietuvos tūkstantmečio programos projektą – Valdovų rūmų atkūrimą. Paroda ir jos edukaciniai užsiėmimai turėtų suteikti išsamią informaciją apie Valdovų rūmų tyrimus, radinius, atkūrimo eigą, sklaidyti šio projekto oponentų nepagrįstas abejones ar fobijas. Ilgalaikėje parodoje numatoma realizuoti su Valdovų rūmų istorinėmis funkcijomis ir jų atkūrimu susijusius nacionalinius ir tarptautinius mokslo projektus (konferencijos, seminarai, diskusijos), taip pat rūmų meninio paveldo (muzikos, teatro, literatūros, architektūros ir dailės) propagavimo programas.
 
Numatoma kasmet Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai (liepos 6-ajai) ilgalaikės parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ ekspoziciją atnaujinti ir papildyti tęsiamų tyrinėjimų metu surastais naujais bei restauruotais įspūdingiausiais ir informatyviausiais eksponatais. Taikomosios dailės muziejaus laikinųjų parodų salėje taip pat planuojama rengti trumpalaikes parodas, susijusias su Valdovų rūmų atkūrimu, interjerų ir ekspozicijų programos rengimu. Tokias parodas, kuriose būtų eksponuojamos su Valdovų rūmais ar jų klestėjimo epochomis susijusios lituanistinės ir kitos vertybės, planuojama rengti su partneriais Lietuvoje ir užsienyje (pvz., pradėtos derybos su Paryžiaus Luvro muziejumi dėl Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos valdovo Henriko Valua gobelenų kolekcijos pristatymo ir kt. projektai).
 
Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, atidaryta nuo 2004 m. liepos 7 d. kasdien, išskyrus pirmadienius ir valstybinių švenčių dienas, nuo 11 iki 18 val. (sekmadieniais – iki 16 val.).
 
Informacija apie parodą ir joje eksponuojamus radinius pateikta ir ateityje bus teikiama jos organizatorių interneto svetainėse: www.muziejai.lt; http://ldmuziejus.mch.mii.lt; www.ldm.lt; www.lvr.lt; www.lietuvospilys.lt.
Informacija apie parodos lankymą teikiama tel. 212 18 13.
Išsamesnę informaciją teikia parodos kuratorius dr. Vydas Dolinskas, Lietuvos dailės muziejaus LDK valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas (tel. 2124258, mob. 8 615 21939).
 
Tekstas parengtas pagal V. Dolinsko pateiktą informaciją
 
Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene skyrius, tel. 2120841, 8 687 16739

Virtuali paroda 
„LDK Valdovų rūmų radinių parodos fragmentai“ 

I dalis  II dalis  III dalis  IV dalis  V dalis

 

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.09.19