Paroda „Laikrodžių muziejaus pastato istorija XIX–XX a.“
Nuo 2004 m. rugsėjo 21 d.
 
Centrinis įėjimas į Laikrodžių muziejų. Danutės Mukienės nuotrauka2003 metų vasarą Laikrodžių muziejų aplankė Vokietijoje gyvenanti Johano Hiršbergerio vaikaitė p. Sabina Koch, kuri padovanojo pastato, kuriame dabar įsikūręs laikrodžių muziejus (dabar Liepų g. 12, o 1914-1924 m. – Alexanderstrasse), eksterjero ir interjero foto nuotraukas. Ponios Sabinos apsilankymas ir jos suteikta informacija muziejaus darbuotojus paskatino surengti parodą, kurioje eksponuojamos 1914–1924 metų muziejaus pastato interjero nuotraukos (60x80).
1914 metais p. Sabinos Koch senelis Johanas Hiršbergeris su šeima atvyko gyventi į Aleksaderstrasse (Liepų g.12). Čia gimė ir p. Sabinos mama Marianne. Jų šeimoje augo aštuoni vaikai: Johanas (Johan), Katerina (Katherina), Eva, Margaretė (Margaret), Georgas (Georg), Gretė (Gretel), Mariana ( Marienne) irHeda ( Hedda). 1923 metais, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, bankininkas Johanas Hiršbergeris pardavė namą ir išvyko į Vokietiją.
 
XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos turtingieji miestelėnai, gyvenę dabartinės Liepų g. pradžioje, pradėjo statytis užmiesčio vilas. 1978 m. sklypų savininkų sąrašuose pirmuoju sklypo savininku minimas finansininkas Hofmanas (Hoffman), kuris XVIII a. pabaigoje sklypą pardavė vienam turtingiausių Klaipėdos patricijų Johanui Simpsonui (Johan Simpson). Ilgą laiką šis sklypas nebuvo užstatytas ir tik apie 1820 m. jame pagal nežinomo anglų architekto projektą Johanas Simpsonas pastatė nedidelę užmiesčio vilą.
1855 m. namas atiteko naujam šeimininkui – medicinos mokslų daktarui Johanui Augustui Mutrėjui (Johan August Mutray). Šiame name jis gyveno iki savo mirties – 1872 m. Kas buvo namo savininku po gydytojo mirties iki 1913 m., duomenų neišliko.
1913 m. namas jau priklausė bankininkui Johanui Hiršbergeriui (Johan Hirschberger). Yra pagrindo manyti, kad jam šeimininkaujant buvo atlikta namo rekonstrukcija. Pastato antrajame aukšte J. Hiršbergeris buvo įkūręs banką. Pats J. Hiršbergeris iki 1924 m. su šeima gyveno namo pirmame aukšte.
1924–1929 m. adresų knygose šio pastato savininku jau nurodomas „fabriko direktorius“ Jozefas Krauzė (Jozef Kraus).
1931 m. namą ir sklypą išpirko Lietuvos valstybė ir čia įkūrė Žemės banką. Banko tikslas buvo padėti lietuviams valstiečiams išsilaisvinti iš trumpalaikių skolų. Šis bankas rėmė ne tik valstiečius, bet ir Klaipėdos krašto žvejus. Minėtu laikotarpiu šiuo adresu minimi du gyventojai: banko direktorius Šernas ir vicedirektorius Kybrancas.
1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdą, Žemės bankas buvo uždarytas.
1942 m. adresų knygoje rašoma, kad namas priklausė miesto bendruomenei ir jame buvo kambarys, skirtas jaunimo muzikavimui. pastate tuo laikotarpiu buvo įregistruotas vienintelis gyventojas p. Doring.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., pastate įsikūrė Klaipėdos pionierių ir moksleivių namai.
1984 m. liepos 27 d. Klaipėdoje, restauravus Liepų g. namą Nr.12, čia atidarytas Laikrodžių muziejus.

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2010.07.29