| |
|
|
2005 m. kovo 8
d. balandžio 10 d., LDM Radvilų rūmai
Virtuali
paroda Praeities reginiai iš senojo Rytų Prūsijos
konservatoriaus archyvo |
 |
- Nežinomas fotografas
- Įsrutis / Insterburg
/ dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.
- Senojo turgaus aikštė
ir evangelikų liuteronų bažnyčia
- 1939
- Apskrities centras,
įsikūręs prie upių abipus Unguros, ties Įsros žiotimis
ir Priegliaus pradžia. Tai buvo turgaus, prekybos,
pramonės, karinės įgulos miestas. XVII a. iš 780
Įsruties kaimų 667 buvo lietuvininkų. Nukentėjo Antrojo
pasaulinio karo metais, sovietmečiu nugriautas
senamiestis.
- Martyno Liuterio
bažnyčia viena gražiausių Rytų Prūsijoje, statyta
16101612 m., nugriauta 1978 m.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Nežinomas fotografas
- Labguva / Labiau /
dabar Polesk, Kaliningrado sr.
- Labguvos gyventojai
vienoje pagrindinių miesto gatvių
- Apie 1910
- Apskrities miestas
įsikūręs netoli Kuršių marių pakraščio, Deimės upės
pakrantėje. XIV a. pab. pastatyta bažnyčia, kurioje
15621587 m. kunigavo garsios Postilės autorius
Jonas Bretkūnas, pirmasis Labguvoje sakęs pamokslus
lietuviškai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas
apgriautas, sovietmečiu sunaikintas senamiestis, XVI a.
statyta pilis sunyko, joje buvo įrengtas fabrikas, 1960
m. nugriauta bažnyčia.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Nežinomas fotografas
- Gumbinė / Gumbinnen /
dabar Gusevo, Kaliningrado sr.
- Gatvė iš stoties į
miestą
- 1913
- Apskrities
administracinis centras, įsikūręs Pisos ir Romintos
(dabar Krasnaja) upių santakoje. Čia krikštytas
netoliese, Lazdynėlių kaime, gimęs Kristijonas
Donelaitis. Nuo XIX a. pr. Gumbinėje veikė spaustuvės,
leidusios knygas ir lietuvių kalba, 1910 m. įsteigta
Gumbinės lietuvių draugija. Antrojo pasaulinio karo metu
miestas buvo apgriautas, pokary perstatytas.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Adolf Bötticher
- Tilžė / Tilsit /
dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.
- Blaurocko namas ir
rotušė senojo turgaus aikštėje
- 18901896
- Kairėje poeto Maxo
von Schenkendorfo paminklas.
- Pagrindinis lietuvių
spaudos centras. Čia leistos lietuviškos knygos bei
periodiniai leidiniai Aušra, Varpas, Ūkininkas
ir kiti. 1885 m. įkurta pirmoji lietuvių draugija
Birutė. Su mieste puoselėjama lietuvybe siejami
Jurgio Mikšo, Martyno Jankaus, Viliaus Bruožio, Jurgio
Zauerveino, Dovo Zauniaus, Jono Vanagaičio, Vydūno
vardai.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Anton Ulbrich
- Laigyčiai / Legitten
/ dabar Mordovskoje (Turgenevo), Kaliningrado sr.
- Evangelikų liuteronų
bažnyčios vargonai ir sakykla
- 19041909
- Bažnytkaimis garsėjo
XV a. statyta bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo ji
buvo paversta sandėliu, nuniokotas interjeras, devintame
dešimtmetyje visiškai apleista įgriuvo stogas, pradėjo
irti sienos. XX a. pab. restauruota, tačiau tik iš
dalies atkurtas išorinio fasado autentiškas vaizdas.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Richard Dethlefsen
arba K. Rechholz
- Gilija / Gilge /
dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.
- Žvejų Lepkojų šeimos
namas (XVIII a.)
- 1906
- Žvejų ir laivininkų
kaimas abipus Gilijos upės žiočių iki Antrojo Pasaulinio
karo buvo mėgiamas poilsiautojų. Taisyklingai
suplanuotoje tvarkingoje gyvenvietėje su puošniais
namais įkurti viešbučiai ir restoranai, veikė paštas,
kepykla, gaisrinė, vaikų darželis, prieglauda, muitinė,
keltas. Pagal 1905 m. gyventojų surašymo duomenis kaime
gyveno 55,7 % lietuvių.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Nežinomas fotografas
- Širvinta / Schirwindt
/ dabar Kutuzovo, Kaliningrado sr.
- Pasienio miesto
gyventojai
- 19101915
- Šiuo keliu lietuvybės
klausimus spręsti į Rytprūsius žygiavo varpininkai.
Tolumoje Vladislavovo (dabar Kudirkos Naumiesčio)
bažnyčia.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
-
Nežinomas fotografas
- Ragainė
/ Ragnit / dabar
Neman, Kaliningrado sr.
-
Geležinkelio stoties perone
- Apie
1910
- Mieste nuo 1549 m.
klebonavo ir 1563 m. mirė pirmosios lietuviškos knygos
Katekizmusa prasti žadei. autorius Martynas
Mažvydas. 1882 m. įsteigtoje mokytojų seminarijoje
lietuviškai buvo dėstoma iki 1902 m. Miesto spaustuvės
leido knygas ir periodinius leidinius lietuvių kalba.
1883 m. buvo išleistas pirmasis lietuviškas laikraštis
Aušra.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Nežinomas fotografas
- Juodkrantė /
Schwarzort, Klaipėdos aps.
- Gyvenvietė ir Kuršių
marios
- Apie 1910
- Nuo 1840 m. žvejų
gyvenvietė buvo pirmasis kurortas Kuršių nerijoje.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Nežinomas fotografas
- Žiaukos (Žiaukai) /
Szauken, Klaipėdos aps.
- Valstietis prie
svirno
- 1906
- 1905 m. 86,2 % kaimo
gyventojų gimtoji kalba buvo lietuvių.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- K. Rechholz
- Karklininkai (Karklė)
/ Karkelbeck, Klaipėdos aps.
- Žvejo Johanesso
Museleito namas
- 1906
- Žvejų ir laukininkų
kaimas prie Baltijos jūros. 1905 m. iš 810 gyventojų
84,2% buvo lietuviai. Sovietmečiu kaime įsikūrė pasienio
karinis dalinys, sunyko sodybos, nugriauta bažnyčia.
Atkūrus nepriklausomybę čia pradėta statyti vilas,
neišliko nė vieno senojo pastato.
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
 |
- Nežinomas fotografas.
Pempiai /
Pempen, Klaipėdos aps.
- Verpėja valstiečio
Michaelio Kurschato name
- Apie 1910
- © Instytut Sztuki
Polskiej Akademii Nauk
|
|
| |
|
|
|
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
