LEONARDO TULEIKIO KŪRYBOS PARODA,

skirta dailininko 65-erių metų sukakčiai 

Radvilų rūmai (Vilniaus g. 22, Vilnius), 2004 m. kovo 25 d. – gegužės 31 d.

Virtuali paroda „Leonardo Tuleikio kūryba“

Svarbiausia informacija apie parodą

Doc. Nijolės Tumėnienės mintys apie Leonardo Tuleikio pastarųjų metų kūrybą

Dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus mintys apie 

Leonardo Tuleikio pastarųjų metų kūrybą

Parodoje  eksponuoti pastarųjų penkiolikos metų darbai. Tai įvairios tematikos, skirtingos kompozicijos, dydžių, spalvų ir nuotaikų paveikslai. Vieni nutapyti per trumpą laiką, kiti - dirbant gana ilgai. Kai kurie pradėti prieš dvidešimt ir daugiau metų. Bet visi jie baigti (jei užbaigti?) pastarųjų penkiolikos metų laikotarpiu.

Mano vaikystė prabėgo nedideliame Žemaitijos miestelyje - Plateliuose. Ten - pirmieji pažinimo žingsniai, ten - laikas, gamta ir žmonės, jų bėdos ir vargai, pokario sunkios dienos ir baugios naktys. Tragiškas laikotarpis. Nebuvo laimingesnių ir turtingesnių. Visi varganą prakaito ir nekasdienės rupios duonos naštą nešė. Ten - gyvenimo pradžiamokslis, gėrio ir blogio pajauta, dvasinių vertybių troškulys, šviesesnės vilties ženklai. Gal tada ir susiformavo pagrindinių dvasinių nuotaikų spalva?

Manau, kad mano kūrybiniame kelyje mažai kas keitėsi. Siekiu brandos, kūrybos gilumo, daugiaprasmio turtingumo.

Gyvenimiškoji patirtis, meninė kultūra, didžiųjų dailininkų kūrybos poveikis skatina natūraliai, tik vidinės brandos ir kaitos poveikyje ieškoti naujų žodžių ir spalvų, to, kas vertinga, tauru, ką galima išreikšti tik tapyboje, vengiant išorinio grožio, tapybinio efekto ar mados. Ta mano gyvenimo tema vingiuoja savais keliais atokiau nuo šiuolaikinio šurmulio, šokiruojančių kūrybinių efektų, pramoginių formų.

Pažinę meną, jo istorinę kaitą supranta, kad kūrybinė branda - svarbiausia dailininko darbe. Į ją gali vesti skirtingi keliai.

Leonardas Tuleikis

„Rauda“. Aliejus, drobė, 105x120. 1997	„Neramus metas“. Aliejus, drobė, 100x100. 1988	„Po saule“. Aliejus, drobė, 81x116. 1997

 

LEONARDAS TULEIKIS

1939 – gimė Plungės rajono Bebrungėnų kaime.

1958 – pradėjo gyventi Vilniuje.

1963 – baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija),

pradėjo dalyvauti parodose.

1966 – priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą.

1975–1976 – stažavosi Italijoje.

Gyvena ir kuria Vilniuje, vasaromis - Plateliuose.

L. Tuleikis – Lietuvoje veikiančios individualistų dailininkų grupės narys.

Jo darbai eksponuojami Lietuvoje, rodyti Anglijoje, Estijoje, Gruzijoje, Italijoje,

Japonijoje, JAV, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Latvijoje, Rusijoje, Suomijoje,

Vokietijoje surengtose dailės parodose.

Personalinės parodos:

1972 – Bydgoščiuje (Lenkija);

1975, 1985, 1989, 1999 – Vilniuje;

1975 – Kaune;

1989 – Panevėžyje.

TIKROJO MENO POZICIJOSE

Doc. Nijolė Tumėnienė

Leonardas Tuleikis - vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių dailininkų, dalyvavęs beveik visose lietuvių dailės parodose tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje. 1975-1976 m. stažavosi Italijoje. Buvo to meto dailininkų avangardistų gretose, kurie įteisino lietuvių tapyboje deformacijos principą, moderniškai suvokė liaudies meno tradicijų panaudojimą - ne motyvų pakartojimu, o ieškodami įkvėpimo plastinės formos interpretacijos srityje. L.Tuleikis aktyviai gynė tikrojo meno pozicijas ir kaip dailininkas, ir kaip Lietuvos dailininkų sąjungos tapytojų sekcijos vadovas bei valdybos narys. Be jo kūrinių neapsiėjo nė viena Baltijos šalių tapybos trienalė.

1989-1999 m., kaip ir dauguma kitų jo bendraminčių, užsisklendė savo dirbtuvėje, nes skaudžiai išgyveno estetinių ir etinių idealų praradimą naujoje postmodernistinėje aplinkoje. Vėl atsirado viešoje meno erdvėje „Nežinomos XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos tapybos parodoje“, prieš tai retsykiais pasirodydamas Individualistų grupės rengiamose parodose.

Leonardo Tuleikio tapyba visada buvo perdėm rimta, patraukianti psichologiška giluma, o plastinė kalba - prasminga, sklidina dvasinės įtampos. Dailininko pasaulėjauta žemaitiškai tvirta, aprėpianti esmingas žmogaus egzistencijos problemas, nenukrypstanti į paviršutines smulkmenas, dažnai dramatiška, palytėta kančios pergyvenimų. Jo paveikslai pasižymi vieninga kompozicija, vidine ekspresija ir pastovia įtampa, sukurta gilių sunkių spalvinių tonų deriniais ir konstruktyvia vaizdo struktūra. Visada stebina meistriškai nutapytas kiekvienas plotelis, suderintas kiekvienas atspalvis, glotnios ir šiurkščios faktūros, plokštumų ir potėpių ritmas ir svarbiausia - toks gyvas spalvų žėrėjimas, kurį esame įpratę matyti vitražuose. Čia neberasi lengvos žaismės įspūdžio net tuomet, kai jis naudoja ryškias ar šviesesnes spalvas.

Labai paprasti dailininko pasirinkti motyvai: keli galingi medžiai, kaimiškos buities natiurmortai, žmonių figūros, kurios pateikiamos kaip neatskiriama gamtos bei kitos aplinkos dalis. O sukurti vaizdai verčia susimąstyti apie sudėtingus žmogiškosios būties klausimus. Nors dailininkas seniai gyvena mieste, bet jo stipriai apibendrinti dekoratyvūs paveikslai alsuoja lietuviško kaimo dvasia, svaiginančia žaluma ir pražydusios gamtos pilnatve, stebina raudonais saulėlydžiais, atkeliavusiais iš vaikystės prisiminimų.

Paskutiniojo dešimtmečio darbai išsiskiria ryškesnių spalvų koloritu, impresionizmą primenančiais švytinčiais mėlynais šešėliais, sustiprėjusiu dekoratyvumu, ilgesinga ir viltinga nuotaika.

SPALVOMIS, PLASTINĖMIS FORMOMIS, KOMPOZICINE STRUKTŪRA

Aloyzas Stasiulevičius

Leonardo Tuleikio paroda Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose - retrospektyvinė, atspindinti penkiolikos metų dailininko kūrybą. Tai įtempto ir atkaklaus kūrybinio darbo metai. Parodoje eksponuota daugiau negu šimtas drobių - peizažai, figūrinės kompozicijos, natiurmortai.

Kokia plastine kalba ir stilistika būdinga šiam tapytojui?

Tai arsininkų, prieškario Nepriklausomos Lietuvos dailininkų suformuota plastinė kalba, paremta prancūzų tapybos mokykla. Po karo ekspresyvios tapybos tradiciją tęsė Leonardo Tuleikio mokytojas ir kolega Antanas Gudaitis. Plėtodamas arsininkų menines tradicijas Leonardas Tuleikis sukuria naują tapybos meno kokybę, apimdamas abstrahuoto meno pasiekimus, etninės, žemaitiškos plastikos elementus bei europines ekspresionistines tendencijas.

Per penkiolika metų Lietuvoje įvyko daug visuomeninių politinių pokyčių, bet Leonardas Tuleikis kasdien eina į savo kūrybinę studiją Goštauto gatvėje ir vis tapo. Savo drobėse dailininkas tęsia vaikystės išgyvenimų, dabarties ir praeities nuotaikų meninę refleksiją. Per spalvas, per netikėtas jų dermes, per rupias figūras ir veidus jo drobėse veriasi vaikystės ir dabarties pasaulis, lyriškas, dramatiškas, o kartais skaudus. Tai labai asmeniška kūryba, paliečianti ir šiuolaikinio pasaulio dramatizmą. Užsidaręs savo studijos tyloje menininkas tarsi geriau girdi dabartinio pasaulio pulsą. Leonardo Tuleikio kūriniuose nematome tiesioginių dabarties tragedijų atspindžių. Drama išsakoma spalvomis, plastinėmis formomis, kompozicine struktūra.

Pastaruoju metu dailininkas dažnai pertapo seniau sukurtas drobes, keičia kompoziciją, spalvas, nebijo rizikuoti. Tam reikia didelės drąsos, ryžto - tarsi iš didelio aukščio nertum į šaltą vandenį. Didelis reiklumas savo ir kolegų meniniams laimėjimams, žemaitiškas atkaklumas, siekiant profesinės meistrystės, jam padeda atlikti tą rizikingą šuolį ir pasiekti aukštesnį meninį rezultatą. Jis puikiai išnaudoja neišsenkančias spalvų derinių ir formų galimybes. Jo paveiksluose rasime abstrahuotas formas ir literatūrinį pasakojimą, daug konkrečių detalių, realių gamtos formų. Visa tai drobėse perteikiama ekspresyviai, meniškai. Dailininko spalvos ryškios ir kartu harmoningos. Tai arsininkų tradicijas tęsiantis menas ir nauja jo kokybė.

Ne kartą esu stebėjęs erelius, kurie valandų valandas suka ratus danguje ir sulig kiekvienu ratu kyla aukštyn. Žemės paukščiai renka sliekus ir riejasi tarp savęs dėl didesnio kąsnio, dangaus aukštis jų nevilioja. Nedaugelis menininkų ryžtasi siekti meninių aukštumų. Dalis jų, aktyviai dalyvaujančių galerijų parodose, tapo komerciniais dailininkais, kita dalis užsiima eksperimentiniu menu. Leonardo Tuleikio stipri dvasia, aukštas profesionalumas, reiklumas sau, ypač jautri meninė klausa daro jį svarbia figūra šiuolaikinėje Lietuvių dailėje. Jo kūryba sulaukė išskirtinio dėmesio ir užsienyje: Individualistų kūrybinės grupės parodose Vokietijoje, Anglijoje (1999), Italijoje (2002) Leonardas Tuleikis buvo įvertintas kaip viena ryškiausių meninių individualybių Lietuvos ir europinio meno kontekste.