Lietuvos dailės muziejus / Museo d’Arte della Lituania Italijos ambasada / Ambasciata d’Italia Italų kultūros institutas / Istituto italiano di cultura di Vilnius Paroda / Mostra „SALVE, ITALIA!“ XIX amžiaus Italijos fotografijos / Fotografie italiane dell'800 Virtuali paroda „SALVE, ITALIA!“. I dalis  II dalis  III dalis  IV dalis  V dalis  VI dalis  VII dalis  VIII dalis  IX dalis
	Nežinomas fotografas / anonimo Valstiečio vežimas Carro di contadino Apie / ca. 1850 Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata 9,5x13, 16,3 x24,3 cm LDM, Fi-1719
	Nežinomas fotografas / anonimo Tivolio kriokliai Cascate di Tivoli Apie / ca. 1850 Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata Netoli Romos pro Tivolio miestelį tekančios Anjenės kriokliai krenta nuo Centrinių Apeninų šlaitų. Jų bendras aukštis siekia 160 metrų. 27,3x21,2, 48,2x32,5 cm LDM, Fi-1809
	Nežinomas fotografas / anonimo Roma. Pincio terasa nuo Popolo aikštės Roma. Terazza del Pincio vista da Piazza del Popolo Apie / ca. 1850 Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata Aikštė ir parkas, nuo kurio terasos atsiveria miesto panorama, suprojektuoti XIX a. pr. architekto Giuseppe Valadier (1762-1839). 20,2x27,8, 32,8x48,4 cm LDM, Fi-1810
	Nežinomas fotografas / anonimo Roma. Farnese rūmai Roma. Palazzo Farnese Apie / ca. 1850 Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata Vieni gražiausių renesansinių rūmų statydinti nuo 1513 m. kardinolo Alessandro Farnese (1468-1549), 1534 m. tapusio popiežiumi Pauliumi III. Projekto autorius - architektas Antonio da Sangallo Jaunesnysis (1484-1546). Po jo mirties darbus tęsė Michelangelo Buonarroti (1475-1564) kartu su Giacomo Vignola (1507-1573), 1589 m. rūmų statybą baigė Giacomo Della Porta (apie 1533-1602). 23,3x29,5, 32,5x48,2 cm LDM, Fi-1786
	Nežinomas fotografas / anonimo Pozzuoli panorama Veduta di Pozzuoli Apie / ca. 1850 Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata VI a. pr. Kr. vietovė netoli Neapolio buvo apgyvendinta graikų iš Samo. 338 m. pr. Kr. šioje strategiškai patogioje prekybos ir karybos vietoje įsitvirtino romėnai, įrengę uostą bei pavadinę jį Puteoli (maži šaltiniai). 61 m. mieste išsilaipino šv. Paulius ir įkūrė krikščioniškąją bendruomenę. 23,8x32,6, 32x47,9 cm LDM, Fi-1788
	Nežinomas fotografas / anonimo Valstiečio vežimas Carro di contadino 1855-1860, albuminas / albumina 17,5x24,1, 29,8x38 cm LDM, Fi-2060
	Tommaso Cuccioni (apie / ca 1790-1864) Roma. Koliziejus Roma. Il Colosseo 1855-1860, albuminas / albumina Koliziejus, arba Flavijaus amfiteatras, pastatytas romėnų imperatoriaus Flavijaus Vespasiano ir jo sūnaus Tito 72-80 m. Čia buvo rengiamos gladiatorių kautynės, parodomosios žvėrių medžioklės, jūrų mūšiai. 1084 m. normanai nusiaubė Romą ir sugriovė Koliziejų. 188 m ilgio ir 156 m pločio amfiteatre tilpo iki 70.000 žiūrovų. Spėjama, kad Koliziejaus pavadinimas kilo nuo buvusios prie jo didžiulės Nerono statulos - 35 m aukščio koloso arba nuo ankstesnio vietovės pavadinimo Collis Isei - Izidės kalva, ant kurios stovėjo Izidės šventykla. 20,8x31,4, 31,8x48,9 cm LDM, Fi-1753
	Nežinomas fotografas / anonimo Roma. Koliziejus Roma. Il Colosseo 1855-1860, albuminas / albumina Koliziejus, arba Flavijaus amfiteatras, pastatytas romėnų imperatoriaus Flavijaus Vespasiano ir jo sūnaus Tito 72-80 m. Čia buvo rengiamos gladiatorių kautynės, parodomosios žvėrių medžioklės, jūrų mūšiai. 1084 m. normanai nusiaubė Romą ir sugriovė Koliziejų. 188 m ilgio ir 156 m pločio amfiteatre tilpo iki 70.000 žiūrovų. Spėjama, kad Koliziejaus pavadinimas kilo nuo buvusios prie jo didžiulės Nerono statulos - 35 m aukščio koloso arba nuo ankstesnio vietovės pavadinimo Collis Isei - Izidės kalva, ant kurios stovėjo Izidės šventykla. 25,7x40,8 cm LDM, Fi-1756
	Nežinomas fotografas / anonimo Roma. Kryžiaus kelio stotys Koliziejuje Roma. Interno del Colosseo con le edicole per la processione della Via Crucis 1852-1860, albuminas / albumina Koliziejaus išsaugojimu rūpinosi Romos popiežiai. Popiežius Klemensas X (1670-1676) amfiteatre pastatė didelį medinį kryžių, popiežius Klemensas XI (1700-1721) 1714 m. įėjimus, kad į vidų nepatektų valkatos, uždarė varteliais, popiežius Benediktas XIV (1740-1748) Koliziejuje pastatė Švč. Marijos Gailestingosios bažnytėlę (1743) ir Kryžiaus kelio stotis (1749) su kryžiumi centre. 1852 m. Kryžiaus kelio stotys buvo restauruotos. XIX a. pab. Koliziejus buvo išvalytas nuo augmenijos, priestatų ir antstatų, atidengtos požeminės struktūros ir nugriautos Kryžiaus kelio stotys, paliktas tik kryžius. Popiežius Jonas XXIII (1958-1963) atnaujino Kryžiaus kelio ceremoniją, kuri atliekama Didįjį Penktadienį. 30,2x38,8 cm LDM, Fi-1754
	Giacomo Caneva (apie / ca. 1813-1865) Roma. Švč. M. Marijos Didžioji bazilika. Roma. Basilica e Piazza di Santa Maria Maggiore 1855-1860, albuminas / albumina Pagal legendą 356 m. rugpjūčio 5 d. popiežiui Liberijui (352-366) apsireiškė Švč. Mergelė Marija, nurodžiusi pastatyti bažnyčią, jei kitą dieną pasnigs. Didžiausia iš Dievo Motinai skirtų bažnyčių Romoje buvo pastatyta popiežiaus Siksto III (432-440) laikais. Bazilikos pagrindas yra vėlyvosios antikos architektūra, barokinį fasadą sukūrė Ferdinando Fuga (1699-1781). Romaninė varpinė yra aukščiausia (75 m) Romoje. 32,1x41, 33,5x51 cm LDM, Fi-1795
	Priskiriama Robertui MacPhersonui (1815-1872) / Robert MacPherson (attribuito) Roma. Antonino ir Faustinos šventyklos griuvėsiai Romos forume Roma. Foro Romano: Tempio di Antonino e Faustina 1855-1860, albuminas / albumina Romos forumas - politinio, religinio, prekybinio ir visuomeninio romėnų gyvenimo centras pradėjo formuotis 600 m. pr. Kr. Vienas paskutinių statinių - kolona Bizantijos imperatoriaus Fokos (Foca, mirė 610 m.) garbei - iškilo 608 m. Viduramžiais Romos forumo pastatai buvo ardomi naujų rūmų statybai, jame ganėsi avys ir jaučiai, nuo XV a. jis buvo vadinamas Karvių lauku. XIX a. buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai, po 1870 m. Romos forumo griuvėsiai buvo visiškai atkasti. Antonino ir Faustinos šventykla senato nutarimu pastatyta 141 m. imperatoriaus Antonino Pamaldžiojo (86-161) velionės žmonos, dieviškosios Faustinos garbei, o po imperatoriaus mirties šventykla pavadinta ir jo vardu. XI a. ji pašventinta kaip San Lorenzo in Miranda bažnyčia. 25,8x35, 32,6x48,2 cm LDM, Fi-1784
	Priskiriama (attribuito) Tommaso Cuccioni (apie / ca 1790-1864) Roma. Saturno šventyklos griuvėsiai Romos forume Roma. Foro Romano: Rovine del tempio di Saturno 1855-1860, albuminas / albumina Romos forumas - politinio, religinio, prekybinio ir visuomeninio romėnų gyvenimo centras pradėjo formuotis 600 m. pr. Kr. Vienas paskutinių statinių - kolona Bizantijos imperatoriaus Foka (Foca, mirė 610 m.) garbei iškilo 608 m. Viduramžiais Romos forumo pastatai buvo ardomi naujų rūmų statybai, jame ganėsi avys ir jaučiai, nuo XV a. jis buvo vadinamas Karvių lauku. XIX a. buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai, po 1870 m. Romos Forumo griuvėsiai buvo visiškai atkasti. Saturno šventykla buvo atidaryta 498-497 m. pr. Kr. Po 42 m. pr. Kr. ją visiškai atnaujino Cezario karvedys Lucijus Munacijus Plankas (gyveno I a. pr. Kr.). Po 283 m. gaisro šventykla dar kartą atstatyta, joje buvo saugomas iždas. 31,7x46 cm LDM, Fi-1755
	Angelo Luswergh (1793-1858) Dantė Dante Apie / ca. 1855, albuminas / albumina Skulptorius / scultore Giovanni Maria Benzoni (1809-1873), Roma 20,5x11,2, 31,1x23,1 cm LDM, Fi-2047
	Angelo Luswergh (1793-1858) Diana Apie / ca. 1855, albuminas / albumina Skulptorius / scultore Giovanni Maria Benzoni (1809-1873), Roma 21,8x12,6, 31,2x23,6 cm LDM, Fi-2053
	Angelo Luswergh (1793-1858) Klastingasis Amūras Amore Insidioso Apie / ca. 1855, albuminas / albumina Skulptorius / scultore Giovanni Maria Benzoni (1809-1873), Roma 19,7x14,6, 31,1x23,6 cm LDM, Fi-2052
Virtuali paroda „SALVE, ITALIA!“ II dalis  III dalis  IV dalis  V dalis  VI dalis  VII dalis  VIII dalis  IX dalis