English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią


PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOJE KLAIPĖDOJE – HUGO ŠOJAUS DAILĖS KŪRINIŲ RINKINIO PARODA „PAVEIKSLAI IŠ SENOJO DVARO“
 

2010 m. kovo 24 d. – balandžio 15 d.
 

Frydrichas Krauzas (1826–1894). Merės Džeinės Šoj portretas. 1881. Šilutės muziejus

Lietuvos dailės muziejus kovo 24 d., trečiadienį, 17.30 val. kviečia į Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) atidaromą parodą „Paveikslai iš senojo dvaro“. Parodoje pristatomi Šilutės muziejuje saugomi dailės kūriniai iš Hugo Šojaus (Hugo Scheu, 1845–1937) rinkinio, buvusio Šilokarčemos (dab. Šilutė) dvare. Paroda skirta 165-ųjų H. Šojaus gimimo metinių paminėjimui. Atidarymo metu bus pristatytas Šilutės muziejaus parengtas katalogas „Šilokarčemos dvaro dailės kūrinių rinkinys Šilutės muziejuje“.

Kaip šeimos relikvijos, dovanos arba interjero puošmenos paveikslai ir grafikos darbai buvo kaupiami dvare nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio. Šiandien tai vienintelis išlikęs rinkinys, bent iš dalies atskleidžiantis Mažosios Lietuvos dvaruose buvusių, bet prarastų dailės kūrinių pobūdį, jų meninę ir istorinę vertę.
Eksponuojamas vienas iš nedaugelio išlikusių paties H. Šojaus piešinių, dvarininko, jo žmonos Merės Džeinės ir sūnaus Arnoldo portretai, nutapyti garsių Mažosios Lietuvos dailininkų portretistų, Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinių Arvedo Zaitco (Arved Seitz), Artūro Paišo (Arthur Peisz), Frydricho Krauzo (Friedrich Kraus) ir Karlo Bublico (Carl Bublitz). M. Šultyso (M. Schultys) „Kurtinys“ ir nežinomo dailininko „Du briedžiai laukymėje“ puošė dvaro Medžioklės svetainę. Rinkinyje yra keli reti marinistinės tematikos darbai. Iš jų verta paminėti paveikslus dailininkų, kurie specializavosi tarp jūrininkų, laivų statytojų ir savininkų populiarių „laivų portretų“ srityje: J. Barto (J. Barth) „Audra jūroje“, „Barkas „Mary Jane“, Jakobo Peterseno (Jacob Petersen) „Barkas „Ceres“ ir kt. Tokio pobūdžio kūrinių Lietuvoje turi tik Šilutės muziejus. Parodoje taip pat eksponuojami tapybiniai ir grafiniai peizažai ir religinės tematikos kūriniai.

Iš Klaipėdos kilęs Hugo Šojus Šilokarčemos dvarą įsigijo 1889 m. ir pavertė jį ne tik pavyzdiniu ūkiu, bet ir reikšmingu šiaurinės Rytų Prūsijos dalies kultūros centru. Dvarininkas gerai mokėjo lietuvių kalbą ir domėjosi krašto istorija. Matydamas, kaip greitai nyksta senieji lietuvininkų amatai, tradicijos, tautosaka, H. Šojus pradėjo kaupti archeologinius radinius, liaudies baldus, drabužius, šviestuvus, žemėlapius bei įvairius dokumentus ir Šilokarčemos dvare įkūrė pirmąjį Klaipėdos krašte muziejų. Jis bendravo su Karaliaučiaus universiteto mokslininkais, sudarė jiems sąlygas rengti Klaipėdos krašte archeologines, etnografines bei gamtotyros ekspedicijas, aktyviai dalyvavo steigiant muziejus po atviru dangumi Tilžėje (1905) ir Karaliaučiuje (1912), rinko lietuvių tautosaką. Už plačią kultūrinę visuomeninę veiklą H. Šojui buvo suteiktas Karaliaučiaus universiteto filosofijos garbės daktaro vardas (1922).

Po H. Šojaus mirties dvarą paveldėjęs jo anūkas Verneris Šojus (Werner Scheu) 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Šilokarčemos dvaras nukentėjo nuo jame apsistojusių sovietinės armijos dalinių, pokaryje jis buvo nacionalizuotas. 1945 m. dvaro, muziejaus ir bibliotekos tvarkytoju, o vėliau Šilutės etnografinio muziejaus vyriausiuoju preparatoriumi buvo paskirtas Martynas Toleikis. Tik jo pastangomis dailės kūriniai ir kitos vertybės buvo išsaugotos nuo visiško sunaikinimo. M. Toleikis prisiminimuose rašė: „Didi dalis eksponatų buvo suversta ant grindų ir sumaišyta su šiukšlėmis. Tad prisiėjo pirma atsargiai ir nuodugniai peržiūrėti kas ant grindų suversta ir tinkamus daiktus nuvalyti nuo plunksnų ir dulkių“.
Dvaro pastatus perdavus žemės ūkio mokyklos reikmėms, o knygas iš buvusios dvare lituanistinės bibliotekos ir didžiąją archyvo dalį – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai (archyvinių dokumetų saugoma ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje), išlikusių H. Šojaus etnografinių rinkinių pagrindu 1949 m. Šilutėje buvo atidarytas Kraštotyros muziejus (nuo 1990 m. – Šilutės muziejus).

Karo pabaigoje nuniokoti, supjaustyti ir sušaudyti aliejiniai paveikslai ir grafikos darbai ilgą laiką nejudinami gulėjo muziejaus fonduose. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta rūpintis H. Šojaus dailės rinkiniu. Šilutės rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis 1998 m. jie pradėti restauruoti LDM Prano Gudyno restauravimo centre – šiandien naujam gyvenimui prikelta didesnioji dailės kūrinių dalis. Baigus restauruoti H. Šojaus dvarą, visi dailės kūriniai grįš į buvusias vietas interjeruose ir kartu su kitais unikaliais eksponatais reprezentuos dvaro aplinką, kurioje gyveno iškilus Šilutės miesto mecenatas, gerai suvokęs lietuvininkų kultūros ir tradicijų svarbą.

Signatūros, atidengtos restauruojant dailės kūrinius, palyginamoji analizė, archyvinių dokumentų, saugomų Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Šilutės muziejuje, studijos bei informacija, gauta susirašinėjant su Vokietijoje gyvenančiu H. Šojaus proanūkiu Ralfu Šojumi (Ralf Scheu) leido nustatyti daugumos dailės kūrinių autorystę, identifikuoti vaizduojamus asmenis, motyvus bei siužetus, atskleidė pastarųjų sąsajas su H. Šojaus šeimos istorija. Remiantis surinkta medžiaga Šilutės muziejus parengė ir išleido katalogą „Šilokarčemos dvaro dailės kūrinių rinkinys Šilutės muziejuje“ (sud. R. Šikšnienė, K. Jokubavičienė).

Paroda „Paveikslai iš senojo dvaro“ veiks Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje iki balandžio 15 d.

Informaciją apie parodą teikia Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė (tel. 8 441 62207) ir Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė (tel. 8616 16550).

LDM Ryšių su visuomene centras
Tel. 262 18 83, 8 682 45 300


 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2010.03.23