-
Šioje salėje
galėjome pamatyti per 250 vertingiausių Vilniaus
katedros lobyno ir kitų Lietuvos bažnyčių auksakalystės meno
vertybių - monstrancijų, relikvijorių, karūnų, taurių, patenų,
kryžių,
 votų,
 žvakidžių, ampulių, pastoralų, pektoralų, žiedų
ir kt. Ši unikali XIV-XX a. sakralinės taikomosios dailės kolekcija,
sukurta žymiausių Vilniaus, Augsburgo, Dancigo, Karaliaučiaus, Acheno,
Florencijos, Paryžiaus, Poznanės auksakalių, buvo eksponuojama pirmą
kartą.
Duomenų, kad katedros lobynas pradėtas kaupti karaliaus Mindaugo
laikais, neturima, tačiau visiškai tikėtina, jog katedroje buvo saugoma
ne tik būtiniausi liturginių apeigų reikmenys, bet ir karališkosios
Mindaugo insignijos.
Nėra abejonių, kad lobynas ėmė formuotis netrukus po
1387 m. Lietuvos krikšto - į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
svarbiausią šventovę
pirmiausia pateko Lietuvos krikštytojų Jogailos ir Vytauto bei jų
žmonų
dovanoti brangūs bažnytiniai daiktai, gal net ir iš svetur atsiųstos
dovanos
Lietuvos krikšto proga. XIV a. pabaigą, Lietuvos krikšto laikus, mena
dramblio
kaulo kilnojamasis altorėlis, katedros prelato kantoriaus stipula
(apeiginė lazda), kuriai 1563 m. jau
 prireikė restauravimo (3 vitr.),
šv. Stanislovo, vyskupo ir kankinio, rankos relikvijorius
(neeksponuojamas, grąžintas Vilniaus arkikatedrai bazilikai).
Ilgainiui Vilniaus katedros lobynas sukaupė gausią
aukšto meninio lygio liturginių indų ir kitų reikmenų, pagamintų
dažniausiai iš sidabro, auksuoto sidabro, aukso, puoštų
brangakmeniais, perlais, emalio tapyba, filigranu, taip pat bažnytinių
drabužių bei gobelenų kolekcijas, kurias nuolat papildydavo Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų (Kazimiero, Aleksandro, Elžbietos
Habsburgaitės, Bonos Sforcos, Barboros Radvilaitės, Vazų dinastijos
atstovų), garsių didikų (Goštautų, Radvilų, Pacų, Sapiegų, Vainų,
Tiškevičių, Bžostovskių) bei dažniausiai jų šeimoms atstovavusių
Vilniaus vyskupų ir kitų aukštų Lietuvos Katalikų Bažnyčios
dignitorių (Vilniaus katedros kapitulos prelatų, kanauninkų, kitų
Lietuvos vyskupijų ganytojų, vyskupų sufraganų) dovanos. Kaip liudija
1598 m. inventorius, Senosios Lietuvos valstybės didžiausio klestėjimo
metu -
XVI-XVII a. pirmoje pusėje - Vilniaus katedros lobynas savo unikaliais
sakralinio meno turtais galėjo lygintis su visoje Europoje garsėjusiais
Lietuvos valdovų meno rinkiniais, saugotais šalia katedros
stovėjusiuose Didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Tokia kolekcija
katedroje susikaupė neatsitiktinai. Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje Vilniaus katalikų vyskupo sostas visada
laikytas pačiu iškiliausiu ir garbingiausiu, o Vilniaus katedra -
pagrindine didžiulės valstybės šventove, įkūnijusia šalies
politinę bei ūkinę galia,
kultūros pasiekimus.
XVII a. viduryje per rusų ir švedų invaziją Vilniaus
katedros lobynas labai nukentėjo. Istoriškai vertingiausia Lietuvos
valdovų dovanotų katedrai brangenybių dalis rusų ir kazokų buvo
pagrobta ir išsidalyta kaip karo grobis. Kita Vilniaus katedros lobyno
dalis vyskupo Jurgio Tiškevičiaus nurodymu ir tuometinio prelato Jurgio
Bialozaro rūpesčiu buvo sėkmingai išgabenta iš Vilniaus. Kurį laiką
slėpta kunigaikščių Sapiegų Ružanos pilyje, 1667 m. buvo laimingai
sugrąžinta į katedrą.
|
|
 |
|
|
Stebuklingojo Trakų
Dievo Motinos
paveikslo Švč. M.
Marijos karūna,
vadinama Vytautine.
Vakarų Europa, apie
1640 m, Auksas,
brangakmeniai,
perlai, emalis.
Manoma, jog ši
karūna yra Lietuvos
kanclerio ir didžiojo
etmono, Vilniaus
vaivados kunigaikščio
Leono
Sapiegos
dovana. Trakų Švč.
M. Marijos Apsilankymo bažnyčia
(1 vitr.)
|
Stebuklingojo Trakų Dievo
Motinos paveikslo Kūdikėlio
Jėzaus karūna. Lietuva arba
Italija, 1718 m. Auksas,
brangakmeniai,
emalis. Manoma,
jog šia kunigaikščių Sforcų
užsakyta karūna kartu su Švč.
M.
Marijos karūna 1718 m. iš
Romos atsiuntė popiežius
Klemensas XI,
leisdamas
karūnuoti pirmąjį stebuklingąjį
Lietuvoje Trakų Dievo
Motinos
paveikslą. Trakų Švč. M. Marijos
Apsilankymo bažnyčia (1 vitr.)
|
Liturginių indų
komplektas: padėkliukas
ir dvi ampulės. Vakarų
Europa, XIX a. II pusė.
Auksuotas
sidabras,
brangakmeniai. Donatoriai Lietuvos didikai
Tyzenhauzai - Pšezdzeckiai. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto
Mato bažnyčia (16 vitr.)
|
|
 |
 |
 |
|
Kilnojamojo altorėlio fragmentas - plaketė.
Nukryžiavimas. Italija, apie 1500 m, (?) Auksas, brangakmenis, Altorėlį
Vilniaus katedrai 1817 m. dovanojo Lietuvos referendorius, Vilniaus
katedros kapitulos kanauninkas grafas Povilas Ksaveras Bžostovskis. LDM
(14 vitr.) |
Švč. M. Marijos Gailestingosios altoriaus antepediumas.
Lietuva. Vilnius, XVIII a. pr. Auksuotas sidabras. Vilniaus Šv.
apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
|
XVII a. italų dailininko (?) Acheiropita -
stebuklingu būdu atsiradęs Kristaus Veido atvaizdas. Rėmai
Lietuva, Vilnius, XVIII a. Sidabras. LDM (iš Vilniaus katedros)
|
Tiek Lietuvos ir Lenkijos valstybės nuopuolio, karų,
epidemijų ir po jų užgriuvusių demografinių katastrofų laikotarpiu,
tiek Rusijos imperijos ir Lenkijos okupacijos metais Vilniaus katedros
lobynas, nuolat papildomas naujomis dovanomis, buvo akylai saugotas nuo
grėsusių pavojų ir, priešingai nei išblaškytos bei visam laikui
prarastos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių meno kolekcijos, išliko
iki šių dienų. XIX a. carinės Rusijos administracijai uždarant
katalikų šventoves, kai kurios jų vertybės pateko į Vilniaus katedros
lobyną, o vėliau buvo dalijamos naujoms bažnyčioms.
1939 m. rugsėjį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui,
viena Vilniaus katedros lobyno dalis buvo skubiai paslėpta - užmūryta
sienos nišoje, kita, nuolat
naudojama liturginėse apeigose, liko
katedros zakristijoje. Iki šiandien
nežinomas 1931 m. katedros požemiuose
surastų Lietuvos valdovų palaikų įkapių -
karūnų ir kitų karališkųjų laidojimo insignijų, karo metais
saugotų zakristijos
seifuose, likimas.
Pokario okupacijos ir ateistinės propagandos sąlygomis
gelbstint Vilniaus katedrą nuo sunaikinimo, joje buvo įkurta Vilniaus
paveikslų galerija. Per 1985 m. remontą buvo aptikta Vilniaus katedros
lobyno slėptuvė, o neįkainojamos vertybės suregistruotos, taip
apsaugant nuo galimo išvežimo iš Lietuvos. Atrastas lobynas kartu su
anksčiau perimtomis meno vertybėmis buvo akylai saugomas Lietuvos
dailės muziejaus specialiose saugyklose. Dalis liturginėms apeigoms
būtinų reikmenų buvo grąžinta 1989 m. pradžioje atšventintai
Vilniaus arkikatedrai bazilikai. Kita dalį, artėjant Išganytojo gimimo
didžiajam jubiliejui, nutarta eksponuoti dailės parodoje Krikščionybė
Lietuvos mene.
Vilniaus katedros lobyno ekspoziciją papildė ir kitų
Lietuvos bažnyčių
auksakalystės meno vertybės. Lobyno salėje galėjome pamatyti liturginius indus ir
kitus reikmenis iš Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų, Vilkaviškio,
Telšių, Panevėžio
vyskupijų šventovių. Daugelį šių unikalių vertybių, šimtmečiais
saugotų ir slėptų nuo įvairiausių pavojų, parodoje taip pat galėjome
išvysti pirmą kartą.
|
 |
 |
 |
 |
|
Monstarncija. Prūsija, Karaliaučius, Hansas
Miuleris, apie 1660 m. Auksuotas sidabras. Priklausė Kražių Švč.
M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai prie jėzuitų vienuolyno
ir kolegijos. Kauno arkikatedra bazilika (8 vitr.) |
Komuninė. Lietuva, Vilnius (?), apie 1580-1590 m.
Auksuotas sidabras. Priklausė Vilniaus jėzuitų akademijos
archipresbiterinei Šv. Jonų bažnyčiai. Donatoriumi galėjo būti
Vilniaus vyskupas kardinolas Jurgis Radvila. LDM (3 vitr.)
|
Taurė. Vidurio Europa, apie 1644-1651 m. Auksuotas
sidabras, brangakmeniai, emalis. Donatorius - Lietuvos pakancleris
kunigaikštis Kazimieras Leonas Sapiega. LDM (iš Vilniaus katedros (5
vitr.)
|
Monstrancija. Vidurio Europa, XVII a. vid. Auksas,
brangakmeniai, emalio tapyba, Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus
dovana Vilniaus katedrai. LDM (4 vitr.)
|
|
|
 |
|
|
Monstrancija. Vidurio Europa, apie 1740-1750 m.
Auksuotas sidabras, brangakmeniai, perlai. Vilkaviškio vyskupijos kurija
(13 vitr.)
|
Didžioji arba Goštautų monstrancija. Vidurio
Europa, 1535 m. Auksuotas
sidabras. Donatorius Lietuvos kancleris ir Vilniaus vaivada
grafas Albertas Goštautas. LDM (iš Vilniaus katedros)
|
Monstrancija. Vidurio Europa, XVI a. auksuotas sidabras.
Ilgą laiką manyta, jog šia monstrancija savo funduotai Vilniaus Šv.
Pranciškaus Asyžiečio
bažnyčiai ir bernardinų vienuolynui dovanojo Lietuvos ir Lenkijos
valdovas Kazimieras. Pokaryje monstrancija laikyta dingusi. Vilniaus Šv.
Dvasios bažnyčia (1 vitr.).
|
|
 |
 |
 |
|
Kryžius. Vakarų Europa arba Šventoji Žemė. XVI a.
pab.-
XVII a. pusė. Medis, perlamutras. Apačioje - Jeruzalės
karalystės herbas. Kryžius į Lietuvą galėjo būti atgabentas
piligrimų. LDM (is Vilniaus katedros) (4 vitr.)
|
Monstrancija. Vokietija,
Volfgangas kasparas Kolbas (Kolbi) (?) apie 1671-1684 m. Auksuotas
sidabras, brangakmeniai. Donatorius Vilniaus vyskupas
Nikalojus Steponas Pacas. LDM (iš
Vilniaus katedros) (5 vitr.)
|
Šv. Eustacho relikvijorius
(Goštautų kryžius). Lietuva
(?), XVI a. l pusė. Pėda Lietuva (?), Vilnius, XVIII-XIX a. sandūra.
Auksas, auksuotas sidabras, brangakmeniai, krištolas, medis. Lietuvos
kanclerio, Vilniaus vaivados grafo Alberto
Goštauto dovava Vilniaus
katedrai. LDM (4 vitr.)
|
|
 |
 |
 |
|
Taurė. Vokiečių ordino valstybė, Dancigas (?), XV a.
Auksuotas sidabras, brangakmeniai. Seniausia Vilniaus katedros lobyno
taurė. LDM (3 vitr.)
|
Vilniaus katedros lobyno fragmentas
|
Šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius. Italija,
Florencija, Maksimilijonas Soldanis Bencis (Benzi) (?), apie 1678-1684 m.
Auksas, brangakmeniai, emalis. Donatoriumi galėjo būti Toskanos didysis
kunigaikštis Kozimas III Medičis. Vilniaus katedrai atiteko po vyskupo
Mikalojaus Stepono Paco mirties. LDM (5 vitr.)
|
|
