Didžiojoje menėje
buvo mažiau aukso tviskesio. Čia -
kitokios vertybės.
1951 m. artėjant lietuvių žemių vienytojo,
Lietuvos valdovo Mindaugo
krikšto ir karūnavimo 700 metų jubiliejui, Lietuvoje nevyko nieko.
Todėl šiandien už prasmingą ekspoziciją, skirtą žmogui, pranokusiam
įžvalgumu ir ryžtu daugelį savo amžininkų, turėjusiam pagoniškame
krašte
aiškią Lietuvos, kaip krikščioniškos valstybės, viziją,
esame dėkingi JAV lietuviams. Lietuvos valstybės šventę jie šventė
plačiai. Įsimintinomis jubiliejaus dienomis lietuviški vakarai,
koncertai, parodos nuvilnijo per visas išeivių tankiau gyvenamas vietas.
Garbingai datai dailininkai skyrė savo kūrinius. Po ilgų metų Vytauto
Kašubos (1915-1997), Anastazijos Tamošaitienės (1910-1991), Adolfo
Valeškos (1905-1994) ir Adomo Varno (1879-1979) darbai pasiekė Lietuvą.
Adomas Varnas dirbo prie Mindaugo vainikavimo paveikslo ketverius
metus. Visą gyvenimą tapęs portretus ir nedidelio formato peizažus,
ryžosi sukurti daugiafigūrę kompoziciją. Buvo apimtas karšto noro
pagerbti tautos praeitį. Rinkdamas istorinę medžiagą, nuveikė didelį
darbą. Tapė ankštoje ateljė, suspaustoje kuklios
emigranto buities.
Drobėje galėjome matytiiškilmingą momentą, rimtį ir susimąstymą.
Paveikslo nuotaika, jį nutvieskusi šviesa, puošnūs žmonės ir kilni
aplinka susilieja į harmoningą visumą.
Salės eksponatai buvo susiję ir su daugiau garbingų Lietuvos
žmonių. Turėjome galimybę matytipirmojo Lietuvos kardinolo, Vilniaus vyskupo
kunigaikščio Jurgio Radvilos paminklinę lentą, tiksliau, jos
fragmentus, skaityti kardinolą aukštinančius žodžius, iškaltus
akmenyje po išmintingo ir išsilavinusio ganytojo mirties 1600 m.
Pastatyti epitafiją Vilniaus katedroje pasirūpino
Lietuvos didysis maršalka
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. (XVII a. viduryje per rusų ir
švedų
invaziją memorialinė lenta buvo suskaldyta.).
Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Mykolo
Kazimiero Paco karinį, talentą bei garsią Lietuvos ir Lenkijos
kariuomenių pergalę prieš klaidatikius turkus ties Chotinu 1673 m. mena
didieji karo būgnai ir Lietuvos
kariuomenės iždo skrynia. Šiuos daiktus vaivada ir etmonas dovanojo
savo
funduotai Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai.
Ne tik III salės auksakalystės dirbiniai, bet ir saugomi
muziejuje senieji
gobelenai, priklausę Vilniaus katedrai, yra europinio lygio kolekcijos.
Vertingų
meninių audinių nuo XVI a. iki XX a. pradžios turėjo Lietuvos valdovai
ir
didikai Radvilos, Sapiegos, Chaleckiai, Pacai, Oginskiai, Tyzenhauzai,
Pociejai, Tiškevičiai ir kt. Kelios didikų šeimos buvo įsteigusios
manufaktūras, turėjo savo audinių, tačiau labiau vertino atvežtus iš
Prancūzijos, Flandrijos,
Italijos.
|
|
 |
|
Smaltos mozaika pagal Romiečių Globėją, puošiančią
patriarchinę Romos Švč. M. Marijos didžiąją baziliką.
Vatikano popiežiškosios Šv. Petro bazilikos meno dirbtuvės.
Popiežiaus Jono Pauliaus II dovana Lietuvos Respublikos Prezidentui
1993 m. vizito Lietuvoje proga. Lietuvos respublikos Prezidentūra
|
Gobelenas Kavalkada. Flandrija, Briuselis, XVIII a. 1
ketv. Lamberto de Honto (Hondt) kartonas, Jeronimo le Klerko (le Clerc)
(?) dirbtuvės. Manoma, jog gobelenas kurį laiką priklausė Radviloms.
Vėliau atiteko Lietuvos referendoriui ir Vilniaus katedros kapitulos
kanauninkui grafui Povilui Ksaverui Bžostovskiui, kuris XIX a. pr. jį
dovanojo Vilniaus katedrai. LDM
|
Lietuvos rūmus puošę gobelenai
šiandien išblaškyti po
kelių valstybių
(Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos) muziejus ir
privačius
rinkinius, dalis jų sunyko ar buvo pradanginta. Todėl muziejus ne be
pagrindo gali didžiuotis vertingais kūriniais, kuriuos vilniečiams
pavyko išsaugoti netgi po didžiojo 1931 m. potvynio, paplovusio katedros
pamatus. Dideliam remontui tada reikėjo nemažų lėšų, ir jų
prasimanyti buvo tikimasi parduodant gobelenus. Vilniaus kultūrinė
visuomenė, atstovaujama profesorių V. Slendzinskio ir M. Morelovskio,
viešai paskelbė savo valią - katedros gobelenai turi likti Vilniuje.
Įspūdingos ir tinkančios šiai salei buvo popiežiaus Pijaus XI (Achille
Ratti) Kaišiadorių vyskupijai dovanotų liturginių drabužių ir
Lietuvos Respublikos Prezidentūros sakralinės dailės kolekcijos. Čia
galėjome pamatyti
užsienio šalių - Vatikano, Lenkijos, Izraelio, valstybių vadovų,
žymių pasaulio žmonių, tokių kaip kunigaikštis Jurgis Giedraitis
(Jerzy Giedroyc), dovanas.
Didžiojoje menėje vyko kultūriniai ir edukaciniai parodos
renginiai.
