Ekspozicijoje, skirtoje istorinei Žemaičių vyskupijai,
mus pasitiko šios diecezijos ganytojai - jų portretai, puošę, manoma
,
mūrinę Varnių
katedrą, 1691 m. pastatydintą vyskupo Kazimiero Paco,
arba vyskupų rūmus Alsėdžiuose. Keliantis vyskupijos administracijai
į Kauną, kartu buvo pervežti ir vyskupų portretai. Po Antrojo
pasaulinio karo 35 rinkinio paveikslai buvo perduoti dabartiniam Vytauto
Didžiojo karo muziejui. 1984 m. jie buvo restauruoti Vilniuje, Lietuvos
dailės
muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Tyrimų išvados skelbė, kad
dauguma portretų nutapyta XVIII a. pagal senesnius įvairiuose
rinkiniuose buvusius vyskupų atvaizdus. Vienodo formato paveiksluose
dvasininkai pavaizduoti iki pusės. Apačioje įkomponuoti aiškinamieji
įrašai. Iki XX a.
4 dešimtmečio kolekcija buvo papildoma naujais darbais.
Marijampolės prokatedra, Alvito, Zapyškio, Raudondvario
bažnyčios. Rūpestingai išsaugojo bažnytinius drabužius Vytauto
Didžiojo karo (1, 2, 3,
5 vitr.) ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio (1 vitr.) muziejai. 6, 12 vitr.
galėjome pamatyti XVIII-XIX a. puošnius Gardino manufaktūros audinius.
Žemaitija buvo krikštijama kiek vėliau nei
Aukštaitija. XIV-XV a. sandūroje
Lietuvoje vykstant dinastinei kovai, o Vokiečių ordinui meistriškai
naudojantis
lietuvių kunigaikščių tarpusavio nesutarimais ir tęsiant ekspansinę
politiką, Žemaitija kelis kartus ėjo iš rankų į rankas. Tik 1410 m.
Žalgirio pergalė prieš
Ordiną leido Lietuvos valdovams Vytautui ir Jogailai imtis nuoseklaus
Žemaičių
krikšto. 1417 m. buvo įkurta Žemaičių, arba Medininkų, vyskupija.
Pašventinta katedra. Po kelerių metų duris atvėrė pirmosios
parapinės bažnyčios. Didžiausi Žemaičių vyskupijos steigimo,
pirmųjų bažnyčių fundavimo nuopelnai priklauso Vytautui Didžiajam.
Jis buvo dosnus ir atidus naujos diecezijos, Varnių katedros,
vyskupo, kapitulos rėmėjas ir globėjas.
|
|
 |
 |
 |
|
Arnotas. XVII a. antra pusė. Šilkas, aksomas,
siuvinėta metalo ir šilko gijomis, plokštelėmis. Vilkaviškio
vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro Bažnytinio meno
muziejus |
Dalmatika. Prancūzija, XVIII a. II pusė. Šilko
ir metalo gijų audinys, galionai. Paberžės Švč. M. Marijos
Apsilankymo bažnyčia. (Iš kun. Mykolo Dobrovolskio OFM Cap.
rinkinio) (11 vitr.) |
XIX a. Lietuvos dailininkas. Žemaičių vyskupo
Motiejaus Valančiaus portretas. VDKM
|
XVIII a. Lietuvos dailininkas. Žemaičių
vyskupo kunigaikščio merkelio Giedraičio portretas. VDKM
|
Pirmuoju Žemaičių vyskupu tapo Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas
Motiejus. Studijas Prahoje baigęs laisvųjų menų magistras buvo aktyvus
Vytauto politikos salininkas, rėmęs didįjį kunigaikštį karūnavimo
byloje. Ir vėliau
geras išsilavinimas bei valstybės reikalų supratimas, skiriant vyskupus
ganytojiškam
darbui, visada buvo pageidaujamas. Tačiau žmonių atmintyje, dainose ir
pasakojimuose pirmiausia išliko tie, kurie vertė mokytis ir puoselėjo
lietuvybę.
Tikru Žemaičių apaštalu Reformacijos ir Katalikų Bažnyčios reformos
metu buvo vyskupas
kunigaikštis Merkelis Giedraitis, kanauninko Mikalojaus Daukšos
globėjas. Žemaičių vyskupų pastoracinė
veikla darė įtaką visai Lietuvai, lietuvių raštijai. XIX a. auklėjo,
mokė ir blaivino
Lietuvą vyskupas Motiejus Valančius, priešinęsis prievartiniam
lietuvių vertimui stačiatikiais ir nutautinimui, skleidęs lietuvišką
spaudą. 1848 m. jis išleido lietuvių
istoriografijos klasika tapusį veikalą Žemaičių vyskupystė.
Tuoj po 1863 m. sukilimo, dar vyskupaujant Motiejui
Valančiui, Žemaičių
vyskupijos centras Rusijos imperijos valdžios nurodymu iš Varnių buvo
perkeltas į Kauną, caro gubernatoriaus rezidavimo vietą.
1926 m. istorinės Žemaičių vyskupijos teritorija buvo padalyta Kauno
arkivyskupijai ir naujai įsteigtoms Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio
vyskupijoms. Vilniui esant okupuotam, Žemaičių vyskupo sostas Kaune
buvo pakeltas į arkivyskupo metropolito rangą. Todėl Kauno arkivyskupai
pagrįstai laiko save istorinės Žemaičių vyskupijos tradicijų
paveldėtojais.
1997 m. buvusios Žemaičių vyskupijos teritorijoje įsteigta nauja
Šiaulių vyskupija.
