LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO PROGRAMOS PARODA
„KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE“

1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d
 
VADOVAS PO PARODĄ „KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE"

Parengta pagal 2001 m. Lietuvos dailės muziejaus,  Savas takas ir Ko išleistą knygą „Parodos Krikščionybė Lietuvos mene vadovas“. Tekstai ir komentarai: Romualdo Budrio, Vydo Dolinsko, Marijos Kuodienės, Dalios Tarandaitės. Nuotraukos Antano Lukšėno, R. Richter.

Įvadas į ekspoziciją

Parodos "Krikščionybė Lietuvos mene" vadovas. Vilnius, 2001Lietuvos tūkstantmečio programos ir Jubiliejinių 2000 Šventųjų Metų dailės paroda Krikščionybė Lietuvos mene 1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. buvo surengta Taikomosios dailės muziejuje (Lietuvos dailės muziejaus filialas), įsikūrusiame Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo didžiajame, arba rytų, korpuse.
Renesansiniai Senojo arsenalo rūmai ant ankstesnių gotikinių, gynybinių Žemutinės pilies mūrų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto iniciatyva buvo pastatyti XVI a. viduryje, vadovaujant pilies prižiūrėtojui U. Hozijui (Hosius), vėliau - architektui J. Breitfusui (Breytfuss). Sprendžiant iš 1545 m. F. Hohenbergo Vilniaus miesto plano įrašo, rūmai iš pradžių buvo jaunosios karalienės - Elžbietos Habsburgaitės, Žygimanto Augusto žmonos, rezidencija. Matyt, iškart po jos mirties tapo viena didžiausių regione ir pagrindine Lietuvos ginklų ir amunicijos saugykla, aprūpinusia ginkluote visas valstybės tvirtoves - Kijevo, Smolensko, Polocko ir kt., nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Senasis arsenalas labai nukentėjo XVII a. viduryje per rusų invaziją ir šešetą metų trukusią Vilniaus okupaciją. Buvo remontuojamas, nuo XIX a. antros pusės stovėjo apleistas.
1972 m. prasidėjo Senojo arsenalo architektūriniai ir archeologiniai tyrimai. Rytų korpusas pagal architekto E. Purlio projektą atstatytas1986 m ir pritaikytas muziejaus reikmėms. Netrukus čia buvo įrengta XIV-XX a. taikomosios dailės ekspozicija. Lietuvos dailės muziejui įsijungus į Europos Tarybos kultūros kelių programą Baroko kelias Lietuvoje, 1996-1999 m. rūmuose veikė paroda Taikomoji baroko dailė Lietuvoje. 1999 m. kartu su Varšuvos nacionaliniu, Lenkijos kariuomenės, Vytauto Didžiojo karo, Trakų istorijos, Rokiškio krašto ir Šiaulių Aušros muziejais buvo surengta įsimintina Jano Mateikos monumentalios batalinės drobės Žalgirio mūšis (1878) ir XIV-XV a. ginklų bei vėliavų kopijų paroda, kurią per penkis mėnesius aplankė beveik 200 tūkst. lankytojų.
Taikomosios dailės muziejus, kuriame
1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. veikė paroda Kriksčionybė Lietuvos mene ir šiandien yra vienas labiausiai lankomų Lietuvos muziejų. Parodos ekspozicijos autorius - Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

*** 

Lietuvos dailės muziejus 1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. maloniai pakvietė lankytojus į Vilniaus Senąjį arsenalą pasigrožėti paroda Krikščionybė Lietuvos mene. Vertingais romanikos, gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, istorizmo ir moderno stilių kūriniais paroda aprėpė visą antrąjį Bažnyčios tūkstantmetį Lietuvoje - nuo Šv. Brunono Bonifaco misijos ir pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 m. iki Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincijos įsteigimo 1926 m. Dvylikoje parodos saliųEmalio tapybos miniatiūra "paskutinė vakarienė" (taurės fragmentas). Taurės autorius – Baltzaras Salietis, Vokietija, Ausburgas, apie 1682 m. Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco dovana Vilniaus katedrai 1683 m. LDM buvo eksponuojami nuostabūs auksakalystės,
tekstilės, tapybos, skulptūros kūriniai, tautodailė, Lietuvos krikščionėjimą liudijantys dokumentai, knygos. 3 tūkst. kv. metrų ekspoziciniame plote buvo pristatyta daugiau kaip tūkstantis ne tik katalikų, bet ir kitų tradicinių  Lietuvos krikščioniškų konfesijų - stačiatikių, sentikių, unitų, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų - sakralinio meno kūrinių.
Parodos centre - pirmą kartą eksponuotas Vilniaus katedros lobynas - unikali XIV-XX a. meno vertybių kolekcija, siejanti garbingą kelių šimtmečių Bažnyčios, tautos ir valstybės istoriją su dabartimi, ugdanti istorinę savimonę ir pilietiškumą. Per šimtmečius Vilniaus katedros lobynas sukaupė daug aukščiausio lygio auksakalystės meno dirbinių. Tai nusagstytos brangakmeniais, puoštos ažūriniais ornamentais, reljefinėmis ir emalio kompozicijomis taurės, monstrancijos, relikvijoriai, kryžiai, kilnojamieji altorėliai. Ligi šių dienų išliko daugiau kaip šimtas katedros lobyno liturginių indų, bažnytinių reikmenų, votų, sukurtų garsių Lietuvos bei Vidurio ir Parodos "Krikščionybė Lietuvos mene" planas Vakarų Europos auksakalių. Pagrindinei Lietuvos šventovei dažniausiai juos dovanodavo valdovai, aukšti bažnyčios dignitoriai, garsūs didikai - Goštautai, Radvilos, Vainos, Pacai, Sapiegos, Tiškevičiai ir kt.
Dukart per metus (Valstybės šventės išvakarėse liepos 5 d. ir prieš Šv. Kalėdas gruodžio 20 d.) atnaujintoje bei papildytoje ekspozicijoje lankytojams pristatytos sakralinio meno vertybės iš visų Lietuvos katalikų vyskupijų bažnyčių.
Parodai eksponatus skolino ir kitų krikščioniškų konfesijų šventovės, Lietuvos ir užsienio valstybių muziejai, bibliotekos bei archyvai. Lietuvos dailės muziejus nuoširdžiai dėkoja visoms parodai talkinusioms institucijoms ir asmenims.
Paroda buvo atidaryta Jubiliejinių 2000 Šventųjų Metų pradžioje 1999 m. gruodžio 28 d. ir veikė iki Lietuvos valdovo Mindaugo Vainikavimo jubiliejinių metų pabaigos - 2003 m. gruodžio 31 d.
Parodoje eksponuojami vertingi krikščioniškojo meno kūriniai ne tik suteikė mums visiems ypatingų estetinių įspūdžių, paskatino gilesnį gimtojo krašto pažinimą, bet ir sustiprino kiekviename iš mūsų glūdintį negęstantį amžinojo gyvenimo troškimą (Jonas Paulius II).

Romualdas Budrys, Lietuvos dailės muziejaus direktorius