|
-
1999 m. gruodžio 28 d. 2003 m. gruodžio 31 d
-
-
Istorinės Vilniaus vyskupijos salėje
buvo eksponuojami
seniausių diecezijos bažnyčių drabužių (arnotų, dalmatikų, kapų,
mitrų, stulų ir kt.) pavyzdžiai, liturginiai reikmenys, relikvijoriai,
žvakidės, antipediumai. Gausiausią ekspozicijos rinkinį sudarė Vilniaus
katedros
 liturginiai drabužiai. Seniausi arnotai, kapos skydas siekia dar
XVI a. ir turi gotikos, renesanso, manierizmo bruožų (1 vitr.). Ypač puošnūs aukso ir
sidabro gijomis meniškai siuvinėti baroko epochos
liturginiai apdarai, pasiūti iš brangių Vakarų Europos manufaktūrų
audinių - brokato, šilko, aksomo. Juos Vilniaus katedrai dovanojo
garsių Lietuvos didikų giminių atstovai - Vilniaus vyskupai Benediktas
Vaina, Mikalojus Steponas Pacas (2 vitr,), Aleksandras Sapiega ir kt. 3 ir
5 vitrinose galėjome pamatyti savitus vietinės gamybos arnotus iš kontušinių
juostų. Įspūdingą Vilniaus katedros bažnytinės tekstilės
ekspoziciją praplėtė vertingiausi XVII-XX a. pradžios
koleginės Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios (4, 5, 10-13
vitr.), Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo (7 vitr.), Šv.
Mikalojaus (9 vitr.), Šv. Dvasios (6 vitr.) bažnyčių liturginiai
drabužiai, medžiagų puošnumu, siuvinėjimo meistriškumu dažnai
nenusileidžiantys katedrų rinkiniams.
|
|
|
|
|
Vienas seniausių arnotų.
XVI a. pr. šilkas, drobė;
siuvinėta lino ir šilko
siūlais; aplikacija.
Priklausė Bažnytinio meno
muziejui. LDM
(1 vitr.)
|
Arnotas. Iš liturginių
drabužių komplekto.
Lietuva,
XVII a. vid.
Drobė, siuvinėta auksuoto
sidabro gijomis, žvyneliais.
LDM
(Iš Vilniaus katedros)
(1 vitr.)
|
Gobelenas Dovydas ir
Betšeba. Flandrija, Briuselis,
apie
1640-1654 m. LDM
(iš Vilniaus katedros)
|
|
 |
 |
 |
Džovanis dal Montė. XVI a,
vid. Vilniaus vyskupo
kunigaikščio
Povilo Alšėniškio
portretas. LDM
|
Trakų Dievo Motinos
paveikslo sidabrinis
auksuotas
aptaisas.
Lietuva, Vilnius. Johanas
Frydrichas Šemnikas
(Schomnick), apie
1725 m.
(Aptaisas eksponuojamas
ant paveikslo faksimilinės
kopijos.)
Fundatorius,
manoma, buvo tuometinis
Trakų klebonas ir Vilniaus
katedros kapitulos narys
Marijonas Šaniavskis.
Trakų Švč. M. Marijos
Apsilankymo bažnyčia.
|
XVII a. Lietuvos
dailininkas.
Vilniaus vyskupo
kardinolo
kunigaikščio Jurgio
Radvilos portretas.
LDM
|
Vilniaus diecezijos ekspoziciją papildė du itin vertingi
Vilniaus katedros kolekcijos gobelenai Dovydas ir Batšeba bei Maldyklos
pašventinimas, priklausę aštuonių gobelenų serijai Dovydo ir
Saliamono istorija. Gobelenai išausti apie 1640-1654 m. Jokūbo van
Zeuneno (Jacob van Zeunen) manufaktūroje Flandrijoje, Briuselyje. Manoma,
jog kartonus šiems gobelenams piešė Piterio Paulio Rubenso mokinys
Abraomas Dypenbekas (Diepenbeeck). Visą gobelenų seriją užsakė ir
savo testamentu Vilniaus katedrai padovanojo Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės pakancleris kunigaikštis Kazimieras Leonas Sapiega.
Salėje galėjome pamatyti Vilniaus vyskupų portretus iš Lietuvos dailės muziejuje
saugomos kolekcijos. Ją sudaro 38 daugiausia XVI a. pabaigoje-XVIII a.
pradžioje tapyti Vilniaus vyskupų portretai, kadaise puošę Vyskupų
rūmų sales. Tai seniausias Lietuvos teritorijoje išlikęs portretų
rinkinys. Portretų kompozicijos schemos ir formatai skiriasi, vieningumo
kolekcijai suteikia dešimt drobių, nutapytų pagal būdingą Renesanso
epochos portretų tradiciją. Šiai grupei priskirtinas ir pirmojo
Lietuvos kardinolo kunigaikščio Jurgio Radvilos portretas,
nutapytas nežinomo Lietuvos dailininko XVII a. pradžioje.
Profesionalumu ir psichologine įtaiga
parodoje išsiskyrė XVI a.
italo dailininko Džovanio dal Montės (Giovanni dal Monte) sukurtas
Vilniaus vyskupo kunigaikščio Povilo Alšėniškio portretas. Mažosiose
salės vitrinose buvo eksponuojamos meniškai įrištos XVI-XIX a. bažnytinės
knygos
(mišiolai, giesmynai, maldaknygės ir kt.), priklausiusios Vilniaus
benediktinių vienuolyno prie Šv. Kotrynos bažnyčios bibliotekai.
|
 |
 |
 |
|
Gotikos ir renesanso
stiliaus bruožų turintis
kapos skydas.
Flandrija (?), XVI a.
Šilko brokatas;
siuvinėta ir dygsniuota
auksuoto sidabro ir
šilko gijomis. LDM
(iš Vilniaus katedros)
(1 vitr.) |
Antepediumas. Lietuva, Vilnius,
XVIII a. II pusė.
Sidabruotas varis.
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo
bažnyčia (7
vitr.)
|
Vilniaus vyskupo
benedikto Vainos
herbas. Arnoto
fragmentas iš vyskupo dovanoto Vilniaus
katedrai liturginių
drabužių komplekto.
Italija, XVII a. pr.
LDM |
Vilniaus vyskupija yra seniausia egzistuojanti Lietuvos
katalikų vyskupija, įsteigta popiežiaus Urbono VI bule Romanus Pontifex
1388 m. kovo 12 d.
XIV-XVIII a. Vilniaus vyskupai buvo ne tik autoritetingiausi ganytojai,
bet ir įtakingi valstybininkai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
Ponų tarybos nariai, pirmieji valstybės senatoriai.
Vilniaus vyskupai savo katedroje karūnavo Lietuvos didžiuosius
kunigaikščius.
Vilniaus vyskupo sostas buvo dvasininko karjeros Lietuvoje
viršūnė, jo siekė visų kitų Lietuvos vyskupijų (Žemaičių, Lucko,
Smolensko, Livonijos) ganytojai, dažnai buvę Vilniaus katedros kapitulos
nariais. Dėl savo didelio ploto Vilniaus vyskupija buvo padalyta į
keturias teritorines sufraganijas. Todėl Vilniaus
katedroje jos ganytojui dažnai asistuodavo net iki dešimties kitų
vyskupų ir aukštų
dvasininkų. Taip buvo pabrėžiamas išskirtinis Vilniaus vyskupo
statusas, pranokęs daugelio arkivyskupų faktinę padėtį. Vilniaus
diecezijos ganytojais dažnai tapdavo galingiausių Lietuvos didikų
giminių - Radvilų, Alšėniskių, Vainų, Valavičių, Tiškevičių,
Sapiegų, Pacų, Bžostovskių, Masalskių ar net valdančiosios
Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos (pvz., Jonas iš Lietuvos
kunigaikščių) atstovai,
 buvę karščiausi Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valstybingumo gynėjai, siekę nutraukti administracinę
savo vyskupijos priklausomybę nuo Lenkijos Gniezno metropolijos, pakelti
Vilniaus vyskupo sostą į arkivyskupo rangą, gauti Lietuvos Katalikų
Bažnyčios primo titulą. Tačiau iki pat XVIII a. pabaigos - Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės užkariavimo - Vilniaus vyskupija liko
Lenkijos bažnytinės provincijos sudėtine dalimi. Lietuvą inkorporavus
į Rusijos imperijos sudėtį, Vilniaus vyskupija tapo Mogiliavo
arkivyskupijos metropolijos sufraganine vyskupija. 1925 m. Vilniaus
vyskupija buvo pakelta į arkivyskupijos metropolijos rangą, bet dėl
politinių aplinkybių į Lietuvos bažnytinės organizacijos struktūrą
popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu įtraukta tik 1991 m. Po dvejų
metų Šv. Tėvas, atvykęs į Lietuva, aplankė seniausią Lietuvos
vyskupiją ir jos arkikatedrą baziliką.
Istorinės Vilniaus vyskupijos teritorija ilgainiui buvo išdalyta
Vilniaus arkivyskupijai, Panevėžio, Kaišiadorių, Vilkaviškio
vyskupijoms, Baltarusijos katalikų diecezijoms, Lenkijos pasienio
vyskupijoms. Lietuvos vyskupas domininkonas Vitas, kurio vyskupija XIII a.
galėjusi siekti Vilnių, ir Vilniaus vyskupas marijonas Jurgis Matulaitis
Katalikų Bažnyčios paskelbti palaimintaisiais. Du Vilniaus vyskupai -
kunigaikštis Jurgis Radvila (1583) ir arkivyskupas Audrys
Juozas Bačkis
(2001) - pakelti į Šv. Romos Bažnyčios kardinolus.
|
