PARODA "KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE"

VILNIAUS VYSKUPAS JURGIS RADVILA 

2000 m. balandžio 27 d. 18.30 val. įvyko Kultūros vakarų ciklo “Lietuvos kardinolai” vakaras “Kardinolas Jurgis Radvila".

Plačiau apie Jurgį Radvilą:

• Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila yra pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios dignitorius, popiežiaus Grigaliaus XIII (1572-1585) pakeltas Šv. Romos Bažnyčios kardinolu (1583 m.; į Kardinolų kolegiją įvesdintas ir Šv. Siksto bažnyčios titulu pagerbtas 1586 m.).

• Antrasis Lietuvos kardinolas - tai Jo Eminencija Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Vincentas Sladkevičius, kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi esantis parodos “Krikščionybė Lietuvos mene” globėju. Beje, nuo XV a. yra buvę net keletas lietuvių kilmės kardinolų, kurie dažniausiai buvo valdančiųjų dinastijų (Gediminaičių, Jogailaičių, Batorų, Vazų) atstovai, tačiau jie su Lietuva glaudesnio ryšio nėra turėję. Keli Lietuvos Bažnyčios hierarchai yra siekę kardinolo titulo. Lietuvoje taip pat yra lankęsi keletas kardinolų.

• Kardinolas Jurgis Radvila yra pirmas ir iki šiol vienintelis Vilniaus vyskupas (1579/1581/1583-1591), gavęs tokį garbingą Bažnyčios titulą. Jo tėvas - Vilniaus vaivada, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris ir Livonijos vietininkas kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis - buvo įtakingiausias Lietuvos ir Lenkijos protestantų globėjas. M. Radvilos Juodojo sūnūs konvertavo į katalikybę (1567-1574 m.) ir tapo nuosekliais, aktyviais Katalikų Bažnyčios Reformos propaguotojais, Lietuvos katalikų, jų vienuolynų ir mokyklų globėjais, mecenatais, nulėmusiais Katalikų Bažnyčios pozicijų restauraciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kunigaikštis Jurgis Radvila, nuo pat jaunystės palaikęs glaudžius ryšius su jėzuitų ordinu ir paskirtas Vilniaus vyskupu koadjutoriumi (1574 m.), o po vyskupo Valerijono Protasevičiaus mirties perėmęs ir ordinaro pareigas (1581 m.; tačiau vyskupu konsekruotas 1583 m.), iškart ėmėsi įgyvendinti Tridento bažnyčios susirinkimo (1545-1563) sprendimus. Būtent Jurgis Radvila labiausiai nusipelnė parūpindamas Vilniaus jėzuitų kolegijai akademijos ir universiteto teises (1579 m.), įsteigė ir užrašė donaciją pirmajai Lietuvoje kunigų seminarijai (1582 m.), parėmė ir popiežiškosios Vilniaus seminarijos įkūrimą (1582 m.), inicijavo ir aktyviai vykdė vizitacijas, sušaukė Vilniaus diecezijos sinodą (1582 m.), drausmino kelias beneficijas turinčią kunigiją, tebestudijuodamas Romoje pasirūpino, kad Žemaičių vyskupu taptų kunigaikštis Merkelis Giedraitis (1576-1609), pastoracinio darbo klausimais nuolat konsultavosi su bičiuliais ir mokytojais, žymiausiais to meto Katalikų Bažnyčios teologais ir reformatoriais - šv. Karoliu Boromiečiu ir šv. Robertu Belarminu, dalyvavo dviejose popiežių Inocento IX (1591) ir Klemenso VIII (1592-1605) konklavose ir pats antrojoje buvo gavęs balsų. Savo reforminę veiklą pratęsė ir paskirtas Krokuvos vyskupu (1591 m.). Kardinolas J. Radvila ne kartą vykdė diplomatinius Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos valdovų, Šv. Romos imperijos imperatorių ir Šv. Petro sosto įpėdinių pavedimus, kelis metus ėjo Livonijos administratoriaus pareigas, stengėsi atstatyti Katalikų Bažnyčios padėtį šiame protestantiškame krašte.

• Kardinolas kunigaikštis Jurgis Radvila kartu su popiežiumi atidarė Šv. Petro bazilikos Šventąsias Duris ir pradėjo Jubiliejinių 1600 metų iškilmes. Persišaldęs per šias apeigas, netrukus mirė (1600 m. sausio 21 d.) ir buvo palaidotas Romos jėzuitų Il Gesu bažnyčioje, kurios grindyse jam buvo įrengta herbinė paminklinė epitafija. Atminimo lentos taip pat buvo įrengtos Vilniaus katedroje ir Krokuvos pranciškonų bažnyčioje. Krokuvos katedroje pastatytas paminklas. Šiemet, švenčiant Jubiliejinius 2000 Metus, kartu minimos ir 400-osios pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos mirties metinės.

• Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus Arkikatedra bazilika inicijuoja XVII a. vidurio karų metu sudaužytos kardinolo Jurgio Radvilos epitafijos Vilniaus katedroje atstatymą. Čia eksponuojami suniokotos lentos fragmentai. Remiantis S. Starovolskio publikacija bei atminimo lentos fragmentais, pateikiamas lotyniškas epitafijos įrašo tekstas (išlikęs - raudonai) ir Vilniaus universiteto profesorės Eugenijos Ulčinaitės vertimas į lietuvių kalbą.

• Parodoje “Krikščionybė Lietuvos mene” (Vilniaus vyskupijos salėje) eksponuojamas nežinomo Lietuvos XVII a. dailininko tapytas Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos portretas, Vilniaus katedros lobyno ekspozicijoje galima pamatyti kardinolo J. Radvilos renesansinę, meistriškais reljefais puoštą taurę, pagamintą Vakarų Europos auksakalių apie 1583 m. Vilniuje kardinolą Jurgį Radvilą kelis šimtmečius priminė Šv. Jono ir Pilies gatvės kampe stovėję kunigaikščių Radvilų rūmai, kuriuose nuolat rezidavo kardinolas J. Radvila, todėl šie rūmai, stovėję iki pokario menų, buvo vadinami tiesiog Kardinalija.

JURGIO RADVILOS EPITAFIJA VILNIAUS KATEDROJE 

Šventajam, Galingajam ir Nemirtingajam Dievui

Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis,
Šventosios Romos imperijos kunigaikštis,
Mikalojaus ir Elžbietos iš Šidloveckių sūnus, Jono anūkas,
Mikalojaus I proanūkis, Vilniaus vyskupo Valerijono
priimtas šios vyskupystės koadjutoriumi,
pritarus Prancūzijos ir Lenkijos karaliui Henrikui Valua
ir patvirtinus popiežiui Grigaliui. Atliko kelionę į Kompostelą,
kurią pabaigęs, to paties popiežiaus
1 5 8 3 Viešpaties Išganymo metais buvo paskirtas kardinolu
ir šioje bažnyčioje iš karaliaus Stepono I,kartu su apaštališkuoju 
nuncijumi Albertu Bolognetti
(kuris jį įšventino vyskupu) gavo raudoną biretą,
nors ir vienas, ir kitas apie savo paskyrimą kardinolais nežinojo.
To paties (karaliaus) buvo paskirtas
Livonijos valdytoju ir valdė ją trejus metus.
Mirus popiežiui Grigaliui, Siksto V pagerbtas kardinolo
skrybėle ir Šventojo Siksto [bažnyčios] titulu.
Šią vyskupystę valdė beveik 12 metų, įkūrė ir apdovanojo
lietuvių seminariją, dalyvavo dviejose - Inocento IX
ir Klemento VIII - konklavose. Lenkijos ir Švedijos karaliaus
paskirtas Krokuvos vyskupu, du kartus buvo siųstas pas
Romos imperatorių Rudolfą II. Karaliaus vedybų su
Austrijos [kunigaikštyte] Anna metu siunčiamas kaip pasiuntinys
iš popiežiaus Klemento VIII pusės.
Artėjant šventiesiems 1 6 0 0 metams, vyksta į Romą,
kur ligos įveiktas, minėtų šventųjų metų sausio mėnesio 2 1 dieną, 
būdamas 4 3 metų amžiaus mirė. Rugpjūčio mėnesį ten pat
palaidotas Jėzaus bažnyčioje pas tėvus jėzuitus.
[Šią lentą] pastatė Mikalojus Kristupas Radvila,
Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, Jeruzalės riteris,
iš meilės ir pagarbos savo brangiausiajam
broliui.

Iš lotynų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė

LDM informacija
Iliustracija iš LDM fotoarchyvo