LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S 
„DĖL LIETUVOS NACIONALINĖS DAILĖS 
GALERIJOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“
2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1430
Vilnius
 
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), IV skyriaus „Kultūra“ 110 punktą ir siekdama sudaryti sąlygas eksponuoti XX amžiaus lietuvių dailės kūrinius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos nacionalinės dailės galerijos koncepciją (pridedama).
2. Nustatyti, kad lėšos Lietuvos nacionalinės dailės galerijos pastatui rekonstruoti numatomos pagal finansines valstybės galimybes rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1430
 
LIETUVOS NACIONALINĖS DAILĖS GALERIJOS KONCEPCIJA
 
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pastatas Vilniuje, Ukmergės g. 28, pastatytas 1980 metais (architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius). Jame buvo įkurtas tuometinis revoliucijos muziejus. Kultūros ir švietimo ministerijos 1991 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 8 pastatas su jam priklausančia teritorija perduotas Lietuvos dailės muziejui, o 1993 metais atidaryta Nacionalinė dailės galerija (toliau vadinama – Nacionalinė galerija). Tikėtasi, kad rekonstruotame pastate įsikurs XX amžiaus Lietuvos vaizduojamosios dailės nuolatinė ekspozicija, tačiau rekonstravimo darbai nepradėti. Pastate veikė lietuvių liaudies meno ir skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997 metai) dovanotų kūrinių nuolatinės ekspozicijos.
Šiuo metu ekspozicijos nebeveikia, pastato būklė nepatenkinama.
2. Geografinė Nacionalinės galerijos padėtis palanki. Galerijos pastatas yra dešiniajame Neries krante, miesto centre. Netoli kertasi keliai, vedantys į pagrindines automagistrales Vilnius–Kaunas, Vilnius-Ukmergė, Vilnius-Molėtai, dėl to Nacionalinę galeriją lengva pasiekti iš kitų Lietuvos miestų ir vietovių. Baltasis tiltas patogus pėstiesiems patekti į Nacionalinę galeriją iš Vilniaus centro.
3. Galerijos pastato situacija palanki šviesos ir aplinkinės urbanistinės erdvės požiūriu. Aplink Nacionalinę galeriją, Ukmergės gatvėje, stambūs turizmo objektai – viešbučiai „Lietuva“ ir „Naujasis Vilnius“, aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Vilniaus pedagoginis universitetas, kitos komercinės ir administracinės įstaigos.
1999 metų vasario mėnesį Vilniaus miesto taryba patvirtino Vilniaus plėtros planą, pagal kurį dešiniajame Neries krante, Ukmergės ir gretutinėse gatvėse, įsikurs Vilniaus visuomeninis-komercinis centras. Nacionalinė galerija atsidurs perspektyvioje miesto centro teritorijoje.
 
II. NACIONALINĖS GALERIJOS BŪTINUMAS IR PAGRINDINIAI TIKSLAI
4. Šiuo metu Lietuvoje nėra XX–XXI amžiaus Lietuvos vaizduojamosios dailės raidą aprėpiančios nuolatinės ekspozicijos. Svarbi nacionalinio paveldo dalis, formuojanti Lietuvos piliečių tapatumą, išbraukta iš aktyvios kultūrinės apyvartos, neprieinama plačiajai visuomenei. Nesudaromos sąlygos jaunimui pažinti nacionalinę kultūrą, suvokti jos savitumą, palyginti ją su kitų šalių kultūra, o tai ypač svarbu siekiant integruotis į Europą. Neišsamus valstybės kultūros paveldo pristatymas – dailės muziejų ekspozicinėje struktūroje trūksta svarbios grandies.
Fragmentiškos ekspozicijos (tarpukario Lietuvos vaizduojamoji dailė, išeivijos kūryba – Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje ir panašiai) negali atstoti nuolatinės XX–XXI amžiaus dailės ekspozicijos.
5. Nacionalinės galerijos tikslas – kaupti, moksliškai tyrinėti ir pristatyti Lietuvos ir užsienio lankytojams XX ir XXI amžių Lietuvos dailę – Europos meninės kultūros dalį. Svarbu surinkti ir pažinti šio laikotarpio Lietuvos dailės paveldą, plėsti žiūrovų akiratį – parodyti Lietuvos dailės ryšius su kitų šalių daile, skatinti naujas Lietuvos dailės interpretacijas, ugdyti vizualiojo meno suvokimo kultūrą.
Nacionalinė galerija turėtų tapti šiuolaikišku daugiafunkciniu meno ir kultūros centru, pristatančiu XX–XXI amžiaus dailę, siekiančiu aktyvaus bendravimo su visuomene. Nacionalinė galerija – aktyvi bendravimo erdvė, kurioje žiūrovai susipažįsta su ekspozicija, parodomis, dalyvauja seminaruose, paskaitose, meninėse akcijose. Čia būtų pristatomas ir kitoks modernus menas (literatūra, muzika, teatras, kinas). Galerija turi būti atvira žiūrovams, pritaikyta jų poreikiams: veikti patogiu lankytojams laiku, tapti mėgstama jų susitikimų vieta (svarbu įrengti jaukias ir funkcionalias poilsio ir šviečiamąsias zonas: kavinę, skaityklą, dailės studiją, interneto terminalą ir kita).
Toks šiuolaikiškas kompleksinis kultūros židinys būtų estetinio ir dvasinio visuomenės ugdymo vieta, atitiktų brandžią šiuolaikinę tautinę tapatybę, atvirą naujovėms, laikančią save neatsiejama pasaulinių procesų dalimi, joje patrauklia šiuolaikiška intelektualinės pramogos forma pateiktos kultūros vertybės atgautų socialinį prestižą, būtų įveikta spraga tarp meno kūrėjo ir vartotojo.
Apsisprendimas atidaryti Nacionalinę galeriją būtų pasiryžimo žengti naujosios ekonomikos ir informacinės visuomenės kūrimo keliu, siekio tapti Europos Sąjungos nare ženklas.
 
III. NACIONALINĖS GALERIJOS PAVADINIMAS, STRUKTŪRA, RINKINIAI
6. Būsimos Nacionalinės galerijos pavadinimas atspindi rodomos kolekcijos pobūdį ir laikotarpį. Atsižvelgiant į būsimą Nacionalinės galerijos ekspozicijos turinį, rinkinius, struktūrą ir veiklos kryptis, tikslinga ją vadinti Lietuvos nacionaline dailės galerija, kuri būtų suformuota ir veiktų kaip nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinys.
7. Nacionalinės galerijos ekspozicijų ir paslaugų plotus sudarytų:
7.1. XX–XXI amžiaus Lietuvos vaizduojamosios dailės ir fotografijos ekspozicija ir parodos;
7.2. keičiamų ir atvežamų parodų salės;
7.3. lauko ekspozicija (skulptūra, dekoratyvinė plastika);
7.4. konferencijų ir atlikėjų menų programų salė (forumas);
7.5. dokumentacijos ir informacijos centras;
7.6. šviečiamoji zona;
7.7. galerijos parduotuvė (meno knygos, suvenyrai, kūrinių faksimilės ir kita);
7.8. saugyklos, specialiosios tarnybinės patalpos;
7.9. kavinė-baras.
8. Lietuvos dailės muziejaus XX amžiaus meno rinkiniai yra (vienetais):
8.1. tapyba – 7846;
8.2. grafika – 35009;
8.3. skulptūra – 2528;
8.4. fotomenas – 995.
Iš viso – 46378.
Yra apie 3000 išeivijos lietuvių dailininkų kūrinių, pagal dailės šakas jie įeina į nurodytuosius skaičius. Akvarelės kūriniai į rinkinius neįtraukti, todėl rinkinių yra kiek daugiau, nei nurodyta.
9. Lietuvos dailės muziejus turi vertingą XX amžiaus pradžios ir pirmosios pusės tapybos, grafikos ir skulptūros kolekciją. XX amžiaus vidurio ir 6–8 dešimtmečių rinkinius tikslinga praplėsti oficialiose to meto parodose neeksponuotais, eksperimentiniais darbais, nes šiuolaikinės fotografijos kolekcija pradėta kaupti tik 10-ąjį dešimtmetį, negausi ir netolygi 1990–2000 metų dailės kolekcija. Formuojant Nacionalinės galerijos kolekciją, būtina sukomplektuoti paskutinių metų dailės rinkinį. Kolekciją papildančių darbų sąrašą reikėtų sudaryti atsižvelgiant į Lietuvos dailės muziejaus rinkinių saugotojų pateiktus kolekcijos dalių įvertinimus ir Šiuolaikinės dailės informacijos centro rekomendacijas. Sudarius įsigytinų kūrinių sąrašą, būtų numatomos jų įsigijimo, dovanojimo ar ilgalaikio deponavimo galimybės.
Nacionalinės galerijos kolekcijoje turi būti pasaulinio XX ir XXI amžių meno paveldo. Į formuojamą Nacionalinės galerijos rinkinį galima būtų įtraukti Niujorke gyvenančio meno kūrėjo Jono Meko pasaulinio avangardinio kino kolekciją (skaitmenines filmų kopijas iš „Anthology Film Archive“ Niujorke), kurią jis numatęs dovanoti Lietuvai. Šis rinkinys neabejotinai pritrauktų į galeriją Lietuvos ir užsienio tyrinėtojų ir lankytojų.
Kolekcijos plėtimo klausimai turėtų būti derinami su finansinių išteklių paieškomis: reikėtų ieškoti rėmėjų, galinčių padėti įsigyti rinkiniui būtinų darbų, naudotis Kultūros ministerijos stipendijų programos galimybėmis, derėtis su meno kūrėjais dėl kūrinių dovanojimo.
Prie Nacionalinės galerijos visuomeniniais pagrindais galėtų veikti galerijos draugų bendrija. Į ją įeitų menu besidomintys žmonės, remiantys muziejaus veiklą finansiškai: mokantys nustatytąjį metinį mokestį, įsigyjantys savo lėšomis kūrinių ir po to dovanojantys juos galerijai, skiriantys finansinę paramą (stipendijas) personalo kvalifikacijai kelti – stažuotėms, moksliniams tyrimams, kelionėms į tarptautines muziejininkystės konferencijas, padedantys formuoti viešąją nuomonę apie galerijos veiklą. Mainais galerijos draugams galėtų būti suteikta teisė nemokamai lankytis galerijoje, siūlyti specialius renginius, nuolat gauti informaciją apie galerijos veiklą.
 
IV. NACIONALINĖS GALERIJOS VEIKLOS KRYPTYS
10. Ekspozicijoje būtų pristatoma XX ir XXI amžių Lietuvos vaizduojamoji dailė (tapyba, skulptūra, grafika, naujieji menai ir fotografija): XX amžiaus pradžios daugiataučio Vilniaus meninė aplinka ir lietuvių dailės sąjūdis; tarpukario Kauno ir Vilniaus dailė ir to meto meninis gyvenimas; karo ir sovietų okupacijos paveiktas XX amžiaus vidurio dailės gyvenimas – socialistinis realizmas, meno kūrėjų kūryba emigracijoje; XX amžiaus antrosios pusės dailė, tęsianti gyvybingas moderniosios dailės tradicijas, ir modernioji Lietuvos fotografija; naujausioji šiuolaikinė dailė.
Ekspozicija turėtų būti formuojama laikantis atvirumo ir lankstumo principų, į ją turi būti žiūrima ne kaip į uždarą baigtinį produktą, bet kaip į nuolat atsinaujinančią struktūrą, kurioje atsispindi naujų mokslinių tyrimų rezultatai, sąsajos su kitų šalių XX ir XXI amžių menu.
Ekspozicija įrengiama naudojantis šiuolaikine įranga pagal naujausias technologijas, sudarančias tinkamą aplinką muziejuje saugomiems meno kūriniams ir šiuolaikiškai patrauklią bei informatyvią erdvę žiūrovams.
11. Būtų rengiamos Lietuvos dailės parodos iš galerijos rinkinių ir kitų šaltinių, taip pat XX–XXI amžiaus užsienio dailės pristatymai. Lietuvos dailės parodomis siekiama praplėsti, pagilinti ir atnaujinti nuolatinėje ekspozicijoje kuriamą Lietuvos dailės istorijos modelį: rodomi ir analizuojami Lietuvos dailės raidos etapai, meniniai judėjimai ir kryptys, pristatomi kūrėjai. Užsienio dailės parodomis siekiama sudaryti nacionalinės dailės reiškinių kontekstą, supažindinti žiūrovus su pasaulio moderniosios kultūros ir meno paveldu.
Nacionalinė galerija plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą, keičiasi parodomis su kitų šalių moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejais, organizuoja bendrus projektus.
12. Esamo Nacionalinės galerijos pastato privalumai sudaro galimybę panaudoti ekspozicijai teritoriją palei Neries dešinįjį krantą. Čia tikslinga eksponuoti prie kraštovaizdžio derančius lietuvių dailininkų lauko skulptūros darbus, pasikviesti žymių užsienio menininkų sukurti naujų, šiai vietai skirtų plastikos kūrinių. Tai leistų formuoti meno ir poilsio erdvę Nacionalinės galerijos lankytojams. Modernūs meno kūriniai taptų originaliais miesto centro akcentais, patraukiančiais ir turistus.
13. Dokumentacijos ir informacijos centro tikslas – kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją apie XX–XXI amžiaus Lietuvos dailininkus ir meninį gyvenimą. Dokumentacijos ir informacijos centrą sudaro archyvas, biblioteka, skaitykla, filmų peržiūros ir interneto terminalai. Dokumentacijos ir informacijos centras leistų informacinį reklaminį Nacionalinės galerijos biuletenį. Dokumentacijos ir informacijos centro pagrindu turėtų tapti esamo Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centro archyvas ir biblioteka.
14. Nacionalinė galerija ne tik kaupia ir eksponuoja XX–XXI amžiaus Lietuvos dailę, bet ir vykdo kolekcijos mokslinį tiriamąjį darbą: rengia katalogus, monografijas, organizuoja mokslines konferencijas. Moksliniai tyrinėjimai siejami ir su tarptautine Nacionalinės galerijos veiklos programa: skatinamos Lietuvos dailės ryšių, aktualaus užsienio meno konteksto studijos.
15. Šviečiamoji veikla – viena svarbiausių gyvo bendravimo su žiūrovais priemonių. Nacionalinėje galerijoje tikslinga suformuoti atskirą šviečiamąją ir poilsio zoną – studiją, kurioje norintieji galėtų piešti, tapyti, lipdyti, fotografuoti. Šioje studijoje vyktų ir paskaitos, susitikimai su dailininkais.
Kita šviečiamojo darbo kryptis – specialios programos įvairaus amžiaus Nacionalinės galerijos lankytojams, ypač ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams ir šeimoms.
16. Kad Nacionalinė galerija taptų šiuolaikišku kompleksiniu kultūros židiniu, remiantis Lietuvos dailės muziejaus kultūrinių programų patirtimi ir naujų pasaulio moderniojo meno muziejų praktika, tikslinga joje įrengti specialią patalpą (salę, forumą), kurioje būtų pristatomi ir atlikėjų menų (teatro, kino, muzikos) projektai, vyktų diskusijos, paskaitos, seminarai. Dėl to padaugėtų Nacionalinės galerijos lankytojų, į ją ateitų daugiau įvairių kultūros ir meno sričių atstovų, jomis besidominčių žiūrovų.
17. Numatomos šios programinės veiklos, kol muziejaus pastatas bus rekonstruojamas (2003–2007 metai), gairės:
17.1. Nacionalinės galerijos rinkinių plėtimo strategijos parengimas ir patvirtinimas;
17.2. naujų Nacionalinės galerijos eksponatų paieška – konsultacijos su dailininkais ir kolekcininkais dėl galimo kūrinių įsigijimo ar deponavimo;
17.3. Nacionalinės galerijos ekspozicijos koncepcijos rengimas;
17.4. Nacionalinės galerijos personalo kvalifikacijos kėlimas (stažuotės užsienyje);
17.5. virtualios Nacionalinės galerijos kolekcijos sudarymas ir interneto svetainės kūrimas: darbų atranka, fotografavimas, skenavimas, maketavimas;
17.6. konferencijų, diskusijų Nacionalinės galerijos veiklos klausimais rengimas;
17.7. XX amžiaus dailės parodų rengimas esamose Lietuvos dailės muziejaus patalpose.
 
V. DABARTINĖ NACIONALINĖS GALERIJOS PASTATO SITUACIJA
18. Nacionalinės galerijos pastato duomenys: užstatytas pastato plotas – 3758 kv. metrai, trijų aukštų su rūsiu pastato tūris – 39,9 tūkst. kub. metro, bendras naudingas pastato plotas – 7690,86 kv. metro (rūsys – 2386,06 kv. metro, 1 aukštas – 2248,94 kv. metro, 2 aukštas – 853,14 kv. metro, 3 aukštas – 1696,49 kv. metro, likęs plotas – techninės patalpos).
Esamas ekspozicijų salių bendras plotas – 2929,89 kv. metro: 1 aukštas – 673,11 kv. metro (dvi fojė tipo patalpos su šoninėmis stiklo sienomis), 2 aukštas – 551,61 kv. metro (5 salės), 3 aukštas – 1705,17 kv. metro (9 salės).
19. Vietos Nacionalinei galerijai pasirinkimo motyvai:
19.1. patogi pastato geografinė ir komunikacinė vieta;
19.2. ekonominis taupumas – patvarios gelžbetoninės pastato konstrukcijos, įrengtos požeminės komunikacijos, yra tarnybinės patalpos, kino ir konferencijų salė, kavinė; būtų pigiau parengti sklypą, be to, oro kondicionavimo, apsaugos, apšvietimo ir kitas komunikacijas tikslinga projektuoti ir pigiau įrengti iš karto esamam pastatui ir priestatui. Priestato didžiąją dalį užimtų ekspozicijų salės;
19.3. laiko taupymas – jau nustatyta Nacionalinės galerijos vieta Vilniaus miesto plėtros plane, yra pirminis pastato maketas, brėžiniai. Galima greičiau parengti rekonstrukcijos ir priestato projektinę užduotį, be to, šiuo metu Vilniuje nėra tinkamesnės Nacionalinės galerijos vietos ir pastato varianto.
20. Esamas Nacionalinės dailės galerijos pastatas nepritaikytas dailės kūriniams eksponuoti. Jo fizinė būklė, ypač vidaus, prasta, techninė įranga neatitinka šių dienų reikalavimų. Pastatas nė karto neremontuotas. Reikia rekonstruoti arba įrengti naują eksterjerą (stogo dangą, dolomitinę fasadų apdailą, švieslangius, privažiavimą, aplinką ir kita), interjerą (lubas, apdailą, grindis, pertvarkyti ekspozicijų ir paslaugų patalpas ir kitką), inžinerinius įrenginius (signalizaciją, apšvietimą, santechniką, šildymo sistemą, oro kondicionierius ir kita).
Iš esamo pastato turi būti pašalinta viskas, kas susidėvėję, atgyvenę fiziškai ir morališkai, ir sukurtos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios meno kūrinių eksponavimo ir apsaugos sąlygos, tinkamos erdvės. Pastato panaudotinas privalumas – lauko ir vidaus sienų gelžbetoninės konstrukcijos.
Itin svarbu, kad drauge būtų projektuojamas ir Nacionalinės galerijos priestatas. Vilniaus plėtros plane Nacionalinei galerijai skiriama 1,58 hektaro teritorija. Nacionalinės galerijos priestatą siūloma statyti vakarinėje sklypo dalyje, ne aukštesnį už esamą pastatą (tai numatyta ir esamo pastato architektų, tačiau visas projektas pagal maketą neįgyvendintas). Priestatas būtų statomas panaudojant jau esamą pirmo aukšto užstatymą, taip pat plėtros plane nurodytą laisvą teritoriją šalia pastato į vakarus ir šiaurę.
Nacionalinės galerijos ekspozicijai (lauko skulptūrai, dekoratyvinei plastikai, meno kūrėjų projektams) turi būti naudojama ir plėtros plane palikta laisva poilsio zona į pietus nuo Nacionalinės galerijos sklypo, palei Neries dešinįjį krantą. Joje nenumatyta nieko statyti.
Turėtų būti skelbiamas atviras pastato rekonstravimo projekto konkursas, kurio svarbiausia sąlyga – naujų laikų architektūra, kuri simbolizuotų atviros visuomenės idealus ir atspindėtų institucijos ideologiją, pagrįstą šiuolaikiškumu, demokratiškumu, humaniškumu.
Atsižvelgiant į daugiakryptę, kompleksinę Nacionalinės galerijos veiklą, rekonstruojamame pastate reikia sukurti atvirą, daugiafunkcinę erdvę, kurioje turi būti numatytos tam tikros funkcinės zonos, o lankytojui siūlomas maršrutas, leidžiantis laisvai pasirinkti norimą zoną (ekspoziciją, parodą, salę (forumą), dokumentacijos ir informacijos centrą, kavinę ir kitas) arba jas jungti.
 
VI. NACIONALINĖS GALERIJOS PLĖTROS BŪTINUMAS
21. Plėsti Nacionalinės galerijos plotą būtina dėl to, kad:
21.1. esamas ekspozicijų plotas per mažas išsamiai apžvelgti Lietuvos dailės ir fotografijos raidą;
21.2. būtina išplėsti Nacionalinės galerijos funkcijas, veiklos sritis;
21.3. reikia patalpų kilnojamosioms parodoms, naujoms paslaugoms;
21.4. reikia įrengti Nacionalinės galerijos rinkinių saugyklas.
22. Projektinę užduotį tikslinga rengti visam objektui – ji turi apimti pastato rekonstravimą ir priestato statybą. Pigiau būtų vykdyti rekonstravimo darbus ir kartu statyti priestatą.
 
VII. NACIONALINĖS GALERIJOS PASTATO REKONSTRAVIMO, PRIESTATO STATYBOS IR EKSPOZICIJOS ĮRENGIMO ETAPAI
 
23. Numatomi šie Nacionalinės galerijos pastato rekonstravimo, priestato statybos ir ekspozicijos įrengimo etapai:
Etapas
Įvykdymo laikas
I. Teritorinio planavimo dokumentų rengimas – detaliojo plano sprendiniai
2003 metai
II. Statinio statybos pagrindimas
2003 metai
III. Projektavimo darbai:
inžineriniai, geologiniai ir kiti tyrinėjimo darbai;
techninis pastato rekonstravimo ir pritaikymo projektas;
techninis priestato projektas;
rekonstravimo ir pritaikymo darbo projektas;
priestato darbo projektas;
interjerų ir ekspozicijų įrangos projektas

2003 metai
2003 metai
2004 metai
2004 metai
2005 metai
2004 metai
IV. Statybos darbai:
ardymas, priešavarinės būklės likvidavimas ir bendrieji statybos darbai;
pastato apdaila, interjerai, baldai, įranga, aplinka

2004 metai

2006 metai
V. Ekspozicijos įrengimo darbai
2006 metai
VI. Ekspozicijos atidarymas
2007 metai
VIII. FINANSAVIMAS
24. Nacionalinės galerijos pastato rekonstravimas turėtų būti Lietuvos dailės muziejaus investicijų projektas, kuriam vykdyti lėšos turėtų būti numatytos Valstybės investicijų programoje. Lėšų šaltiniai – valstybės lėšos ir kiti šaltiniai.
 
Nacionalinė dailės galerija
 
Romualdas Budrys, Lietuvos dailės muziejaus direktorius
 
I. Pastato istorija. Bendra situacija
1.1. istorija
Pastatas Ukmergės g. 28 pastatytas 1980 metais, architektai Gediminas Baravykas (1940-1995) ir Vytautas Vielius. Jame buvo įkurtas LTSR Revoliucijos muziejus. Kultūros ir švietimo ministro įsakymu (1991 balandžio 23, nr. 8) pastatas su jam priklausančia žemės teritorija buvo perduotas Lietuvos dailės muziejui. 1993 metais buvo atidaryta Nacionalinė dailės galerija (toliau – NDG). Taip pavadinant galeriją buvo tikimasi, kad neilgai trukus, po rekonstrukcijos, pritaikius sales dailei eksponuoti, šiame pastate įsikurs XX a. Lietuvos vaizduojamosios dailės nuolatinė ekspozicija. Tačiau rekonstrukcijos nebuvo. Nežiūrint to, buvo atidarytos lietuvių liaudies meno ir skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997) dovanotų kūrinių nuolatinės ekspozicijos.
Šiuo metu ekspozicijos nebeveikia. Lietuvos dailės muziejus ne sykį kreipėsi į Kultūros ministeriją, Ūkio ministeriją, prašydamas lėšų NDG remontui ir pritaikymui dailei eksponuoti. Tačiau teigiamų sprendimų nebuvo priimta.
 
1.2. geografinė situacija
NDG pastatas yra dešiniajame Neries krante, ant į šiaurę kylančios terasos, šviesos ir aplinkinės urbanistikos požiūriu patogioje vietoje. Netoli kertasi keliai, vedantys į pagrindines automagistrales: Vilnius-Kaunas, Vilnius-Ukmergė, Vilnius-Molėtai. Tai gera sąlyga pasiekti NDG iš kitų respublikos miestų ir vietovių. Baltasis tiltas per Nerį yra patogus pėstiesiems patekti į NDG iš Vilniaus centro.
 
1.3. aplinkiniai pastatai ir perspektyvos
Aplink NDG ir netoli jos, Ukmergės gatvės linijoje, šiuo metu yra išsidėstę stambūs objektai bei institucijos: Viešbučiai „Lietuva” ir „Naujasis Vilnius“, „Lietuvos avialinijos“, Centrinė universalinė parduotuvė, Moksleivių ir jaunimo centras, Pedagoginis universitetas, daug įvairių komercinių ir administracinių įstaigų.
Kairiojoje Neries pusėje, atstumo požiūriu netoli NDG, yra pagrindinė Vilniaus gatvė – Gedimino prospektas, LR Seimas, ministerijos, bankai, kultūros ir mokslo institucijos.
1999 metų vasario mėn. Vilniaus miesto taryba patvirtino Vilniaus plėtros planą, pagal kurį dešiniajame Neries krante, Ukmergės ir gretutinių gatvių teritorijose įsikurs Vilniaus visuomeninis-komercinis centras. Čia bus ir miesto savivaldybės pastatas, kitos svarbios valstybinės, visuomeninės, komercinės įstaigos.
Tokia geografinė NDG situacija rodo, kad pastatas jau dabar yra itin tinkamoje vietoje, o po kelių metų NDG atsidurs perspektyvioje miesto centro teritorijoje, bus gyventojų koncentravimosi ir judėjimo vietų bei potencialių lankytojų srauto zonoje. Sąlygos susisiekti su miestu, privažiuoti prie NDG patogios. Požeminės komunikacijos privestos.
 
II. NDG būtinumas ir pagrindiniai tikslai
2.1. reikalingumo pagrindimas
Šiuo metu Lietuvoje nėra XX–XXI amžiaus Lietuvos vaizduojamosios dailės raidą aprėpiančios nuolatinės ekspozicijos. Svarbi nacionalinio paveldo dalis, formuojanti Lietuvos piliečių identitetą, išbraukta iš aktyvios kultūrinės apyvartos, yra neprieinama plačiajai mūsų visuomenei. Ypač ženklią spragą tai atveria jaunimo ugdyme – nesudaromos sąlygos nacionalinei kultūrai pažinti, jos savitumui suvokti ir sugretinti su kitų šalių kultūrine patirtimi, kas ypač svarbu, siekiant integruotis į Europą. Neadekvati valstybės kultūros paveldo reprezentacija – respublikos dailės muziejų ekspozicinėje struktūroje trūksta svarbios grandies.
Fragmentiškos ekspozicijos (tarpukario Lietuvos vaizduojamoji dailė, išeivijos kūryba – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir pan.) negali atstoti nuolatinės XX–XXI amžiaus dailės ekspozicijos.
 
2.2. tikslai
NDG tikslas – kaupti, moksliškai tyrinėti ir pristatyti Lietuvos bei užsienio publikai XX ir XXI a. Lietuvos dailę kaip integralią Europos meninės kultūros dalį. Svarbu surinkti ir pažinti šio laikotarpio Lietuvos dailės paveldą, o taip pat plėsti žiūrovų akiratį, pristatant Lietuvos dailės ryšius su kitomis šalimis, skatinti naujas Lietuvos dailės interpretacijas, ugdyti vizualiojo meno suvokimo kultūrą.
NDG turėtų tapti moderniu daugiafunkciniu meno ir kultūros centru, reprezentuojančiu XX–XXI a. dailę bei siekiančiu aktyvaus dialogo su visuomene. NDG – tai aktyvi bendravimo erdvė, kurioje žiūrovai ne tik susipažįsta su ekspozicija, parodomis, bet ir dalyvauja seminaruose, paskaitose, meninėse akcijose. Čia vyksta ir kitų modernaus bei šiuolaikinio meno rūšių (literatūros, muzikos, teatro, kino pristatymai). Galerija turi būti atvira žiūrovams, pritaikyta jų poreikiams: dirbti patogiu lankytojams laiku, tapti mėgstama jų susitikimų vieta (svarbu įrengti jaukias ir funkcionalias rekreacines ir edukacines zonas: kavinę, skaityklą, dailės užsiėmimų studiją, interneto terminalą ir kt.).
Toks šiuolaikiškas kompleksinis kultūros židinys būtų estetinio ir dvasinio visuomenės ugdymo vieta, suteikianti progą permąstyti naujų reiškinių santykį su praeitimi ir tiesianti tiltus į ateitį. NDG atitiktų brandžią šiuolaikinę tautinę tapatybę, atvirą naujovėms, laikančią save neatsiejama pasaulinių procesų dalimi.
NDG patrauklia šiuolaikiška intelektualinės pramogos forma pateiktos kultūros vertybės atgautų socialinį prestižą, būtų įveikta dabar egzistuojanti spraga tarp meno kūrėjo ir vartotojo. Tokia plačiai auditorijai skirta įstaiga būtų orientuota į technologijų pasaulyje gyvenantį vidutinį išsilavinusį žmogų. Jis čia rastų kūrybingą susitikimą su menu, dvasiškai turiningą laisvalaikį kaip atsvarą agresyviai komercializacijai.
Apsisprendimas atidaryti NDG būtų pasiryžimo žengti naujosios ekonomikos ir informacinės visuomenės kūrimo keliu bei siekio tapti Europos Sąjungos nare ženklu. Naujoji galerija, siekianti tapti aktyvios kultūrinės veiklos židiniu, atgaivintų miesto gyvenimą ir deramai atstovautų naujajai Lietuvai.
III. Nacionalinės dailės galerijos struktūra, rinkiniai, veiklos kryptys (bendri bruožai)
3.1. struktūra
NDG ekspozicinius ir paslaugų plotus sudarytų:
XX–XXI a. Lietuvos vaizduojamosios dailės ir fotografijos ekspozicija ir parodos;
salės keičiamoms ir atvežamoms parodoms;
lauko ekspozicija (skulptūra, dekoratyvinė plastika);
konferencijų bei atlikėjų menų programų salė/forumas;
dokumentacijos ir informacijos centras;
edukacijos zona;
galerijos parduotuvė (meno knygos, suvenyrai, kūrinių faksimilės ir kt.);
kavinė-baras
saugyklos, specialiosios tarnybinės patalpos
3.2. Rinkiniai
Lietuvos dailės muziejaus XX amžiaus meno rinkinius sudaro:
tapyba – 7846
grafika – 35009
skulptūra – 2528
fotomenas – 995
Bendras rinkinių kiekis – 46 378 vnt.
Pastaba: išeivijos lietuvių dailininkų kūrinių yra apie 3000 vnt., jie pagal dailės šakas įeina į nurodytus skaičius. Akvarelės kūriniai į rinkinius neįrašyti. Todėl bendras rinkinių kiekis yra kiek didesnis, nei nurodyta.
 
3.3. Rinkinių plėtimo strategija
Lietuvos dailės muziejus turi vertingą XX a. pradžios ir pirmosios pusės tapybos, grafikos bei skulptūros kolekciją. XX a. vidurio bei 6–8 dešimtmečių rinkinius tikslinga praplėsti oficialiose to meto parodose neeksponuotais, eksperimentiniais darbais. Šiuolaikinės fotografijos kolekcija pradėta formuoti tik 10-ąjį dešimtmetį, tad ją taip pat reikia turtinti. Negausi ir netolygi 1990–2000 metų dailę atspindinti kolekcija. Joje nėra kūrinių, ženklinančių svarbias permainas XX a. pabaigos dailėje, bylojančių apie dinamišką Lietuvos kultūros ir meno plėtrą po Nepriklausomybės atgavimo ir augantį tarptautinį Lietuvos meno prestižą. Vienas uždavinių, formuojant NDG kolekciją – sukomplektuoti paskutiniųjų metų dailės rinkinį. NDG kolekciją papildančių darbų sąrašą reikėtų sudaryti, atsižvelgiant į LDM rinkinių saugotojų pateiktus atskirų kolekcijos dalių įvertinimus bei Šiuolaikinės dailės informacijos centro rekomendacijas. Sudarius įsigytinų kūrinių sąrašą, būtų numatomos jų įsigijimo, dovanojimo ar ilgalaikio deponavimo galimybės.
XX amžiaus menas ir pasaulyje, ir Lietuvoje formavosi ir brendo, persipinant nacionaliniams ir internacionaliniams impulsams. NDG kolekcija turi būti atvira pasauliniam XX ir XXI a. meno paveldui. Formuojant NDG rinkinį galima būtų į jį įtraukti Niujorke gyvenančio menininko Jono Meko pasaulinio avangardinio kino kolekciją (skaitmenines filmų kopijas iš Anthology Film Archive Niujorke), kurią menininkas yra pasiryžęs dovanoti Lietuvai. Šis rinkinys sudarytų svarią internacionalinę kolekcijos grandį ir neabejotinai padėtų pritraukti į galeriją tarptautinę tyrinėtojų ir lankytojų auditoriją.
Kolekcijos plėtimo klausimai turi būti derinami su finansinių išteklių paieškomis: rėmėjų atskiriems rinkiniui būtiniems darbams įsigyti paieška, Kultūros ministerijos stipendijų programos panaudojimas, derybos su dailininkais dėl kūrinių dovanojimo.
Remiantis pasauline praktika, prie NDG galėtų veikti „galerijos draugų“ bendrija, veikianti visuomeniniais pagrindais. Į ją įeitų menu besidomintys žmonės, remiantys muziejaus veiklą finansiškai (mokantys nustatytą metinį mokestį, įsigyjantys kūrinius už savo lėšas ir po to dovanojantys juos galerijai, taip pat skiriantys finansinę paramą personalo kvalifikacijos kėlimui stipendijų forma – stažuotėms, moksliniams tyrimams, kelionėms į tarptautines muziejininkystės konferencijas) ir padedantys formuoti viešąją nuomonę apie galerijos veiklą. Mainais „galerijos draugams“suteikiama teisė nemokamai lankytis galerijoje, pastoviai gauti informaciją apie jos veiklą, inicijuoti specialius renginius.
 
3.4. veiklos kryptys
Ekspozicija
NDG ekspozicijoje pristatoma XX ir XXI a. Lietuvos vaizduojamoji dailė (tapyba, skulptūra, grafika, naujosios meno rūšys ir fotografija): XX a. pradžios daugiataučio Vilniaus meninė aplinka ir lietuvių dailės sąjūdis; tarpukario Kauno ir Vilniaus dailė ir to meto meninis gyvenimas; karo ir sovietų okupacijos paveiktas XX a. vidurio dailės gyvenimas: socialistinis realizmas, menininkų kūryba emigracijoje; XX a. antrosios pusės dailė, tęsianti gyvybingas moderniosios dailės tradicijas bei modernioji Lietuvos fotografija; naujausioji šiuolaikinė dailė.
Formuojant ekspoziciją laikomasi atvirumo ir lankstumo principų, traktuojant ją ne kaip uždarą baigtinį produktą, bet kaip nuolat atsinaujinančią struktūrą, kurioje atsispindi naujų mokslinių tyrimų rezultatai, sąsajos su kitų šalių XX ir XXI a. meno kontekstu.
Ekspozicija įrengiama pasitelkus šiuolaikinę įrangą ir naujas technologijas, sudarančias tinkamą aplinką muziejuje saugomiems meno kūriniams ir šiuolaikiškai patrauklią bei informatyvią erdvę žiūrovams.
Parodos
NDG rengiamos Lietuvos dailės parodos iš galerijos rinkinių ir kitų šaltinių, taip pat XX–XXI a. užsienio šalių dailės pristatymai. Lietuvos dailės parodomis siekiama praplėsti, pagilinti ir atnaujinti nuolatinėje ekspozicijoje kuriamą Lietuvos dailės istorijos modelį: rodomi ir analizuojami atskiri Lietuvos dailės raidos etapai, meniniai judėjimai ir kryptys, pristatomos kūrėjų individualybės. Užsienio dailės parodomis siekiama sudaryti nacionalinės dailės reiškinių kontekstą, supažindinti žiūrovus su pasaulio moderniosios kultūros ir meno paveldu.
NDG plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą, keičiasi parodomis su kitų šalių moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejais, organizuoja bendrus projektus.
Lauko erdvė
Pastato Ukmergės g. 28 privalumas yra galimybė panaudoti ekspoziciniams tikslams teritoriją palei Neries upės dešinįjį krantą. Čia tikslinga eksponuoti į landšaftą įsikomponuojančius lietuvių dailininkų lauko skulptūros darbus, taip pat pakviesti žymius užsienio menininkus sukurti naujus, specialiai šiai vietai skirtus plastikos kūrinius. Tai leistų formuoti meno ir poilsio erdvę NDG lankytojams. Modernūs meno kūriniai taptų originaliais miesto centro akcentais, patraukiančiais ir turistus.
Dokumentacijos ir informacijos centras
Dokumentacijos ir informacijos centro tikslas – kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją apie XX–XXI a. Lietuvos dailininkus bei meninį gyvenimą. Dokumentacijos ir informacijos centrą sudaro archyvas, biblioteka, skaitykla, filmų peržiūros ir interneto terminalai. Dokumentacijos ir informacijos centras leistų informacinį/reklaminį NDG biuletenį. Dokumentacijos ir informacijos centro pagrindu turėtų tapti dabartinio Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centro archyvas ir biblioteka.
Mokslinis tiriamasis darbas
NDG ne tik kaupia ir eksponuoja XX–XXI a. Lietuvos dailę, bet ir vykdo kolekcijos mokslinį tiriamąjį darbą: rengia katalogus, monografijas, organizuoja mokslines konferencijas. Moksliniai tyrinėjimai taip pat siejami su tarptautine NDG veiklos programa: skatinamos Lietuvos dailės ryšių, aktualaus užsienio meno konteksto studijos.
Edukacija
Edukacija – viena svarbiausių aktyvios komunikacijos su žiūrovais priemonių. NDG tikslinga suformuoti atskirą edukacijos/rekreacijos zoną – studiją, kurioje norintys galėtų nesistemingai ir sistemingai praktiškai užsiimti daile: piešti, tapyti, lipdyti, fotografuoti ir kt. Šioje studijoje vyktų ir edukacinės paskaitos bei susitikimai su dailininkais.
Kita edukacinio darbo kryptis – specialios edukacinės programos įvairių amžiaus grupių NDG lankytojams, ypatingą dėmesį skiriant ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams ir šeimoms.
Kitos meninės programos
Siekiant, kad NDG taptų moderniu kompleksiniu kultūros židiniu, remiantis Lietuvos dailės muziejaus kultūrinių programų patirtimi bei naujų pasaulio modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų praktika, tikslinga joje suformuoti specialią patalpą (salę / forumą), kurioje vyktų ir atlikėjų menų (teatro, kino, muzikos) projektų pristatymai ir įvairios diskusijos, paskaitos, seminarai. Tai padidintų NDG lankytojų skaičių, pritrauktų į ją daugiau įvairių kultūros ir meno sričių atstovų bei jomis besidominčių žiūrovų.
 
IV. Dabartinė pastato situacija
4.1. duomenys
Dabar užstatytas pastato plotas užima: 3758 kv. m.
Trijų aukštų su rūsiu pastato tūris: 39,9 tūkst. kv. m.
Bendras pastato naudingas plotas: 7690,86 kv. m.
jį sudaro:
rūsys – 2386,06 kv. m
1 aukštas – 2248,94 kv. m
2 aukštas – 853,14 kv. m
3 aukštas – 1696,49 kv. m
kt. plotas – techninės patalpos
Esamas ekspozicinių salių bendras plotas: 2929,89 kv. m.
jį sudaro:
1 aukštas – 673,11 kv. m (dvi fojė tipo patalpos su šoninėmis stiklo sienomis);
2 aukštas – 551,61 kv. m (5 salės);
3 aukštas – 1705,17 kv. m (9 salės);
4.2. vietos pasirinkimo motyvai
patogi pastato geografinė ir komunikacinė vieta (žr. 1.2, 1.3);
ekonominis taupumas – yra patvarios gelžbetoninės pastato konstrukcijos, privestos požeminės komunikacijos, tarnybos patalpos, kino-konferencijų salė, kavinė; būtų mažos sąnaudos ruošiant sklypą ir kt. oro kondicionavimo, apsaugos, apšvietimo ir kt komunikacijas tikslinga projektuoti ir pigiau įvesti iš karto dabartiniam pastatui ir priestatui. Priestato didžiumą ploto užimtų ekspozicinės salės;
laiko taupymas – jau nustatyta NDG vieta Vilniaus miesto plėtros plane, yra pirminis pastato maketas, brėžiniai. Galima greičiau parengti rekonstrukcijos ir priestato projektinę užduotį;
šiuo metu Vilniuje nėra geresnių ir priimtinesnių NDG vietos ir pastato variantų;
moralinis problemos nusidėvėjimas – diskusijos ir svarstymai nebeperspektyvūs, neduoda rezultatų, projektavimo darbai nejuda iš vietos, prarandamas laikas.
4.3. pastato pertvarkymas ir plėtra
Nacionalinės dailės galerijos pastatas nėra pritaikytas dailei eksponuoti. Jo fizinė būklė, ypač vidaus, yra prasta, techninė įranga neatitinka dabartinių reikalavimų. Pastatas nė karto nebuvo remontuotas. Reikia rekonstruoti arba naujai įrengti eksterjerą (stogo danga, dolomitinė fasadų apdaila, švieslangiai, privažiavimas, aplinka ir kt.), interjerą (lubos, apdaila, grindys, ekspozicinių ir paslaugų patalpų pertvarkymas ir kt.), inžinierinius įrenginius (signalizacija, apšvietimas, santechninė įranga, šildymas, oro kondicionavimas ir kt.).
Iš dabartinio pastato turi būti pašalinama viskas, kas susidėvėję, atgyvenę fiziškai ir morališkai, ir sukuriamos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios meno eksponavimo ir apsaugos sąlygos, tinkamos erdvės. Pastato dabartinis panaudotinas privalumas – jo lauko ir vidaus gelžbetoninės sienų konstrukcijos.
Tačiau svarbu, kad lygiagrečiai su pertvarkymu būtų projektuojamas NDG priestatas. Vilniaus plėtros plane NDG skiriamos teritorijos plotas yra 1,58 ha. Nurodoma, jog galima NDG priestato statyba vakarinėje sklypo dalyje, neviršijant esamo pastato aukščio (pastaba: tai buvo numatyta ir dabartinio pastato architektų, yra maketas. Tačiau visas projektas nebuvo realizuotas). Priestatas būtų statomas panaudojant jau esamą pirmo aukšto užstatymą, taip pat plėtros plane nurodytą laisvą teritoriją šalia pastato vakarų ir šiaurės kryptimis.
NDG ekspoziciniams tikslams (lauko skulptūra, dekoratyvinė plastika, menininkų projektai) turi būti panaudota ir plėtros plane palikta laisva poilsinė zona į pietus nuo NDG sklypo, palei Neries upės dešinįjį krantą. Joje nenumatytas joks užstatymas.
Pastato rekonstrukcijos projektui turėtų būti skelbiamas atviras konkursas, kurio sąlygose nurodoma, kad tikimasi naujų laikų architektūros, kuri simbolizuotų atviros visuomenės idealus ir atspindėtų institucijos ideologiją, pagrįstą šiuolaikiškumu, demokratiškumu, humaniškumu.
Atsižvelgiant į daugiakryptę, kompleksinę NDG veiklą, rekonstruojant pastatą reikia siekti atviros, polifunkcinės erdvės. Šioje erdvėje išskiriamos atskiros funkcinės zonos, o lankytojui siūlomas maršrutas, leidžiantis laisvai pasirinkti vieną norimą zoną (ekspoziciją, parodą, salę/forumą, dokumentacijos ir informacijos centrą, kavinę ir kt.) arba jas sujungti.
V. NDG plėtimo prielaidos ir etapai
5.1. prielaidos plėsti NDG plotą
esamas ekspozicinis plotas nepakankamas išsamiai Lietuvos dailės ir fotografijos raidos apžvalgai;
būtina išplėsti NDG funkcijas, veiklos sritis;
reikalingos patalpos kilnojamoms parodoms, naujoms paslaugų sferoms;
reikia įrengti saugyklas daliai NDG rinkinių;
NDG projektinę užduotį tikslinga kurti visam objektui – ji turi apimti dabartinio pastato rekonstrukciją ir priestato statybą. Taip pigiau būtų vykdyti rekonstrukcijos darbus kartu su priestato statyba.
5.2. darbų etapai
a) 2002 m. II pusė – 2003 m. I ketv.
pastato fizinio stovio analizė ir įvertinimas;
visų NDG funkcijų ir eksponavimo sąlygų paruošimas, pasiūlymai projektinei užduočiai parengti;
projektinės užduoties įvertinimas;
architektų-projektuotojų konkursas (atviras)
P. S.: šio etapo metu iš NDG pastato pašalinama visa sena įranga, dangos, lubos, aliuminio ir kt. nereikalingos konstrukcijos, susidėvėjusi lauko ir vidaus apdaila ir kt. Pastatas paruošiamas pertvarkai.
b) 2003 m.
projekto realizacija – pagrindiniai eksterjero ir interjero darbai dabartiniame NDG pastate;
techninių komunikacijų tvarkymas
tęsiami vidaus ir lauko darbai, ekspozicinių salių paruošimas, apdaila;
baldai, įranga, montavimas;
visų techninių komunikacijų, apsaugos, apšvietimo, oro kondicionavimo ir kt. įrangos paruošimas
d) 2004 m.
ekspozicijų įrengimas; gerbūvis;
NDG atidarymas 2004 pab.
Darbų užsakovas – Lietuvos dailės muziejus. Jis pateikia pasiūlymus NDG rekonstrukcijos ir plėtros projektinei užduočiai parengti.
 
VI. Finansavimas
Visa NDG pastato (dabartinio ir priestato) rekonstrukcijos kaina paaiškėtų visapusiškai įvertinus jo fizinę būklę ir parengus NDG projektinę užduotį. Preliminariais duomenimis tai būtų apie 17710000 Lt.
 
VII. Specialistų, visuomenės nuomonė dėl Nacionalinės dailės galerijos
Diskusijos dėl NDG tęsiasi nuo 9 dešimtmečio pabaigos. Surengtas architektų konkursas, pasibaigęs nieko neįpareigojančiais rezultatais, siūlytos įvairios vietos (atstatytuose Valdovų rūmuose Žemutinėje pilyje, Lukiškių aikštėje, Vokiečių gatvėje, Sereikiškių parke, Rūdninkų aikštėje). Jokių konstruktyvių sprendimų nebuvo priimta. Diskusijos pasibaigdavo pareiškimais, adresuojamais respublikos valdymo aukščiausioms institucijoms, paraginimais ir paguodomis. Nė viena valstybės valdymo institucija neparodė iniciatyvos šiai problemai galutinai išspręsti, į menininkų ir visuomenės pareiškimus neatsakyta.
Pritariančią nuomonę dėl pastato Ukmergės g. 28 tinkamumo NDG laiškais, pareiškimais LR Prezidentui, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcijai, Kultūros ministrui, Kultūros ir meno tarybai yra pareiškę Dailininkų, Architektų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos vadovai, dailininkai, menotyrininkai, fotomenininkai, Vilniaus savivaldybės atstovai.
Diskusijų medžiaga buvo apibendrinta spaudoje („7 Meno dienos“, „Literatūra ir menas“, „Dailė ‘98”), paskelbta per Lietuvos radiją.
 
7.1. konsultacijos
Svarstant NDG rekonstrukcijos ir plėtros galimybes tariamasi su Lietuvos architektais. Architektų UAB „Urbis“ pateikė išvadas dėl pastato fizinio stovio. Su NDG pastatu ir jo esama būkle taip pat yra susipažindinti Danijos architektai. Jie pateikė ir savo siūlymus dėl rekonstrukcijos darbų eigos, pažadėjo tolesnes konsultacijas ir pagalbą. 1999 birželio 18 d., vykstant Vilniuje Danijos architektūros parodai, šios šalies architektai dalyvavo seminare „Nacionalinė galerija: atnaujinimas ir išplėtimas“. Jie pateikė informaciją apie NG (muziejų) statybos, ekspozicinių plotų projektavimo, išdėstymo patirtį Danijoje ir kitose Europos šalyse, kartu įvertindami ir Lietuvos NG perspektyvas. 1999 rugsėjo 23–26 d. Vilniuje įvyko tarptautinis seminaras „Moderniojo meno muziejus: nuo idėjos iki realizacijos“ (organizatoriai – Lietuvos dailės muziejus ir Soroso šiuolaikinio meno centras Lietuvoje, kuris šiuo metu tapo muziejaus padaliniu – Šiuolaikinės dailės informacijos centru, vadovaujamu dr. L. Jablonskienės). Į jį buvo pakviesti architektai, ekspozicijų kūrėjai, muziejų ir galerijų vadovai iš Belgijos, Suomijos, Norvegijos, Slovėnijos, Vengrijos, JAV. Pagrindinė seminaro tema: Nacionalinės moderniojo meno galerijos sukūrimas: Lietuvos NG pavyzdys tarptautiniame kontekste (konferencijos medžiaga publikuota žurnale „Krantai“). 2001 m. lapkričio 12–13 d. konferencijoje „Menas rodyti meną“ Lietuvos dailėtyrininkai ir vadybininkai aptarė Lietuvos dailės pristatymo visuomenei klausimus nuo XIX a. pab. iki šių dienų bei galimus būsimos Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijos formavimo būdus (konferencijos medžiaga publikuota žurnale „Menotyra“.
 
VIII. Sprendimo būdai, galimos kliūtys, variantai
8.1. valstybės vaidmuo:
Kadangi 2002 metų valstybės biudžete lėšos NDG rekonstrukcijai ir plėtrai nenumatytos, galimas variantas joms gauti šiuo metu būtų LR Vyriausybės nutarimas dėl NDG rekonstrukcijos ir plėtros, kuriuo būtų pavedama Kultūros ministerijai pradėti pastato Ukmergės g. 28 rekonstrukcijos ir išplėtimo darbus. Tuo nutarimu turi būti numatytas ir šių darbų finansavimas 2002 metams bei tolesniu laikotarpiu.
NDG rekonstrukcija ir išplėtimas yra įtraukti į Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio programos projektą. Šios programos komisijai nutarus laikyti NDG rekonstrukciją ir plėtrą prioritetiniu programos objektu ir skyrus atitinkamą lėšų sumą, NDG atnaujinimo darbai gali būti pradėti dar šįmet.
8.2. galimi NDG rekonstrukcijos ir plėtros sunkumai būtų
Finansiniai, nuolatinė lėšų stoka (valstybės biudžeto taupymas ir investicijų mažinimas).
8.3. galerijos pavadinimas
Būsimos NDG pavadinimas atspindi rodomos kolekcijos pobūdį ir laikotarpį. Atsižvelgiant į būsimą NDG ekspozicijos turinį, tikslinga ją vadinti Nacionaline dailės galerija (National Art Galery), kuri būtų suformuota ir veiktų kaip nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinys.
8.4. programinės veiklos gairės muziejaus pastato rekonstrukcijos metu.
NDG rinkinių plėtimo strategijos parengimas ir patvirtinimas,
naujų NDG eksponatų paieška – konsultacijos su dailininkais bei kolekcininkais dėl galimo kūrinių įsigijimo ar deponavimo,
NDG ekspozicijos koncepcijos rengimas,
NDG personalo kvalifikacijos kėlimas (stažuotės užsienyje),
virtualios NDG kolekcijos sudarymas bei NDG interneto svetainės kūrimas: darbų atranka, fotografavimas, skanavimas, maketavimas,
konferencijų, diskusinių pokalbių NDG veiklos klausimams aptarti organizavimas, XX a. dailės parodų rengimas dabartinėse LDM patalpose.

 

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2006.03.27