Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323

Danutės Mukienės nuotrauka

Ekspozicijos anotacija

Virtuali paroda „Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicijos fragmentai“

Virtuali paroda „Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicijos fragmentai >

 
Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje atidarytas  2007 m. birželio 26 d.
Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje jau turi savąją istoriją, nes 1976–1989 m. jis veikė Juodkrantės bažnyčioje. Beveik 15 metų lankomas šis muziejus buvo ypač populiari Lietuvos dailės muziejaus kultūros ir meno institucija Neringoje, pamėgta vietos visuomenės ir turistų, poilsiautojų. Dabar Miniatiūrų muziejus atkurtas ir atidaromas šalia bažnyčios kitoje gatvės pusėje ant marių kranto esančiame istoriniame pastate, menančiame vasaromis čia apsistodavusį Liudviką Rėzą. Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato labai preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrų meno paminklų yra išlikę Senovės Egipto papirusuose, Antikinės Graikijos ir Romos kamėjose, medaliuose, medalionuose bei plaketėse, Bizantijos ir Viduramžių rankraštinių knygų bei inkunabulų iliustracijose.
 

Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicijos fragmentai. Antano Lukšėno nuotraukos

Renesanso epochoje, nuo XVI a., suklestėjo miniatiūrinio portreto žanras, kuris ypač populiariu tampa XVIII-XIX a. pradžios prancūzų, šveicarų, vokiečių, rusų, anglų dailininkų kūryboje. Rokoko, klasicizmo, romantizmo stiliaus kūriniai, sukurti miniatiūrinės tapybos technikomis – tapyti aliejiniais dažais ant vario ar marmuro plokštelių, akvarele ir guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, atlikti lako ar emalio tapybos technikomis, pasižymėjo ypatingu atlikimo subtilumu. Visuotinė kamerinio mažo formato portretų mada lėmė tai, kad miniatiūrų meno, kaip atskiros tapybos, skulptūros, grafikos disciplinos dėstymas buvo įvestas įvairiose Europos akademinėse dailės mokyklose. Portretinės miniatiūros menas sunyko XIX a. viduryje, atsiradus dagerotipijos, vėliau fotografijos technikų analogiško žanro atvaizdų gamybai.
Medalių, monetų ir plakečių, kaip mažosios plastikos meno srities, pavidalai ir funkcinė paskirtis pradėjo formuotis dar Antikos valstybių civilizacijose. Renesanso epochoje medaliai ir monetos tapo atminimo ženklais, įamžinančiais įvairius istorinius įvykius ir asmenybes. XVIII a. pabaigoje medalių gamyba buvo valstybės monopoliu. Išvysčius medalių serijinį tiražavimą, šio žanro kūriniai tapo paklausiu prekybos ir kolekcionavimo objektu.
Miniatiūrų menas buvo paplitęs ir įvairiose taikomosios dailės srityse: porceliano, fajanso, emalės, lako dirbiniuose, spalvotų stiklo karoliukų (biserio) siuvinėjimuose, o ypač meninių vėduoklių dekore.
Vėduoklės, kurių mada XVI a. atkeliavusi į Europos šalis iš šiltų Rytų kraštų, XVII-XVIII a. didikų ir aristokratijos salonuose tapo labai madingu ir paklausiu prabangos ir puošnumo atributu. Jos buvo gaminamos iš brangių medžiagų: dramblio kaulo ir perlamutro, puošiamos tauriaisiais mineralais, aukso ir sidabro inkrustacijomis, tapybos miniatiūromis. XIX a. išvystyta industrinė pigių vėduoklių gamyba nustelbė šią unikalią taikomosios dailės sritį.
Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.
Lietuvos dailės muziejaus fonduose saugomi turtingi įvairių miniatiūrų žanrų – mažosios tapybos, skulptūros, taikomosios dailės rinkiniai. Šie dailės kūrinėliai netinka eksponuoti didelėse erdvėse, kuriose jie tarytum pradingsta greta stambių meno kūrinių. Sukoncentravus miniatiūras į atskirą ekspozicinę vietą, geriau ir žaviau atsiskleidžia jų meninė vertė ir subtilus grožis.
Juodkrantėje atkurtoje Miniatiūrų muziejaus ekspozicijoje rodoma daugiau kaip 300 kūrinių. Be gausiai pristatomos XVI – XX a. tapybos (peizažai, portretai atlikti aliejiniais dažais, laku ar emaliu), eksponuojami ir istoriniai medaliai, Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų sukurtos prašmatnios vėduoklės, vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab. ir XIX a. pr. kostiumus. Ekspozicijoje – ir žavūs bisero (karoliukų) siuvinėjimu sukurti darbeliai – paveikslėliai, dėžutės, piniginės. Taip pat porceliano ir fajanso indeliai, stalo papuošalai ir kt. kūriniai. Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidijos Meškaitytės miniatiūros, kuriose – ypatingai subtiliai nupiešti dailininkės gimtinės vaizdai (sodyba, gamtos kompozicijos, peizažai).
Gretimuose pastatuose vasaros sezono metu rengiamos trumpalaikės parodos.
Miniatiūrų muziejaus ekspozicijos autorius - Romualdas Budrys (mob. tel. 8 698 19801).

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.08.10