Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų
galerija buvo įkurta 1956 m. Iki 1989 m. galerijos ekspozicija veikė
Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. 1994 m. ji buvo perkelta į
restauruotus Chodkevičių rūmus. 2000 m. ekspozicija atnaujinta ir
išplėsta.
Chodkevičių rūmai - vienas įspūdingiausių
klasicizmo stiliaus architektūros ansamblių Vilniuje. Jų pradžia
siekia XVII a., kuomet Lietuvos didikai, Šv. Romos imperijos grafai
Chodkevičiai šioje vietoje įsigijo keletą namų, juos sujungė ir
perstatė. Laikui bėgant rūmai buvo nekartą remontuojami ir
perstatomi. Dabartinę išvaizdą jie įgijo po XIX a. 3 dešimtmečio
rekonstrukcijos. Tuomet rūmai buvo perstatyti vėlyvojo klasicizmo
stiliumi, paaukštinti iki trijų aukštų, prailginti šoniniai
fligeliai, pastatyta oficina, suformuotas uždaras vidinis kiemas.
Rūmų centrinio fligelio antrojo aukšto salėse yra išlikę
interjero dekoro elementų - sienų ir lubų polichromija, lipdiniai,
koklinės krosnys ir židiniai. Šiose Vilniaus paveikslų galerijos
salėse atkurtas XIX a. Vilniaus dvaro interjeras. Likusiose salėse
chronologine seka supažindinama su XVI-XX a. pradžios Lietuvos daile.
Kunstkamera
Daugelyje Lietuvos dvarų buvo sukauptos
didesnės ar mažesnės kolekcijos. Paprastai jos buvo laikomos
specialiose patalpose, vadinamose kunstkameromis (vok. Kunstkammer).
Greta vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių kunstkamerose
buvo rodomi mokslo instrumentai (lot. artificialia), gamtos
objektai (naturalia), įvairios keistenybės (curiosa).
Vilniaus paveikslų galerijoje įrengtoje kunstkameroje
eksponuojami Lietuvos dailės muziejuje saugomi mažojo formato
dailės kūriniai portretinės miniatiūros, medaliai ir
skulptūriniai medalionai, akvarele ir aliejiniais dažais tapyti
nedidelio formato peizažai ir portretai.
Lietuvos dailės muziejuje rinkinyje saugoma apie
70 portretinių miniatiūrų. Tai XVIII a. II pusės XIX a. Lietuvos
ir užsienio menininkų kūriniai. Tarp jų matome Vilniaus meno
mokyklos dailininkų Jono Rustemo (1762-1835), Jono Damelio (1780-1840),
Henriko Žukausko (apie
1811-1841), garsaus rusų dailininko Vladimiro
Borovikovskio (1757-1825) ir kt. sukurtas portretines
miniatiūras. Jos nutapytos akvarele ir guašu ant plonų dramblio
kaulo plokštelių, popieriaus ar pergamento. Dauguma turi originalius
rėmelius, pritaikytus tai funkcijai, kuriai miniatiūra tarnavo - jos
buvo nešiojamos kaip medalionai, prisegamos prie drabužių kaip
sagės, statomos ant stalelių ir kitų baldų. XIX a. II pusėje
praradusios ankstesnes funkcijas miniatiūros tapo svarbiu
kolekcionavimo objektu. Į Lietuvos dailės muziejų daugiausiai
miniatiūrų pateko iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos rinkinių
ir iš kultūros istoriko Edmundo Laucevičiaus (1906-1873)
kolekcijos.
Nuo seniausių laikų Lietuvoje kolekcionuoti
medaliai ir monetos. Didelį ir vertingą medalių rinkinį turėjo
Radvilos. Gausios numizmatikos kolekcijos priklausė grafui
Eustachijui Tiškevičiui (18141873), dalį savo kolekcijos
dovanojusiam Vilniaus Senienų muziejui, grafui Adomui Pliateriui
(17901862), Pašušvio dvaro savininkui Antanui Zaborskiui. Lietuvos
dailės muziejaus rinkiniuose saugoma per 1900 įvairiose Europos
šalyse sukurtų medalių, plakečių ir medalionų, į muziejų
patekusių skirtingais keliais iš įvairių visuomeninių ir
privačių rinkinių.
Lietuvos ir Lenkijos aristokratai mielai rinko
senovės pastatų griuvėsių, žymiausių savojo krašto
architektūros paminklų piešinius. Galerijoje eksponuojamose Jono
(1793-1832) ir Jokūbo (17731817)
Šolmų, Marcelio
Januševičiaus (1806-po 1859), nežinomų Lietuvos dailininkų
tapytose akvarelėse matome iki šių dienų neišlikusius Vilniaus
architektūros paminklus (Rotušę iki Lauryno Gucevičiaus
rekonstrukcijos, Radvilų rūmų griuvėsius, Lietuvos didžiųjų
kunigaikščių rūmus ir kt.). Tai suteikia joms didelę
ikonografinę vertę.
XIX a. Lietuvos dvaruose labai populiarūs buvo
kameriški, akvarele tapyti portretai. Daug portretų akvarelės
technika yra sukūrę Karolis Ripinskis (1809-1892), Jonas
Banevičius (18031881), Vladislovas Neveravičius
(1814-1888), Eduardas Paulavičius (1825-1909), Boleslovas
Ruseckas (18241913), Alfredas Remeris (Römer, 18321897)
ir kt. XIX a. Lietuvos dailininkai.
Akvarele tapytus portretus galerijoje papildo Rapolo
Slizieniaus (1804-1881), Jono Ostrovskio (1811-1872), Alfredo
Remerio (18321897) sukurti skulptūriniai medalionai.
Interjerų salės
Trijose įžanginėse ir I-II Vilniaus paveikslų
galerijos salėse atkurtas XIX amžiaus Vilniaus dvaro interjeras.
Čia eksponuojami baldai, paveikslai ir skulptūros, gobelenai ir kiti
taikomosios dailės kūriniai. Didžiąją daugumą paveikslų sudaro
portretai, kuriuose vaizduojami žymūs XIX a. vilniečiai -
universiteto profesoriai, dvasininkai, gydytojai, finansininkai,
pramonininkai, muzikai ir literatai. Portretų autoriai - Vilniaus
meno mokyklos dailininkai Jonas Rustemas (1762-1835),
Andrius Valinavičius (1792-1853), Aleksandras Slendzinskis
(1803-1878),
Karolis Ripinskis (1809-1892), Polikarpas Joteika
(1796-
po1850),
Valentinas Vankavičius (1800-1842) ir kt. Daugelis drobių
į Lietuvos dailės muziejų pateko iš Vilniaus Labdarių draugijos
rinkinių. 1807 m. įsteigta draugija XIX a. I pusėje buvo viena iš
aktyviausių Vilniuje, labdaringais teatro vaidinimais, operomis ir
koncertais labai pagyvino miesto kultūrinį gyvenimą. Jos veikloje
dalyvavo visa to meto šviesuomenė. Žymiausių narių portretai
puošė draugijos posėdžių salę. Svarbiausiam Vilniaus kultūros
židiniui - Vilniaus universitetui, skirta Vincento
Smakausko
(1797-1876) kompozicija Steponas Batoras įsteigia Vilniaus
akademiją. XIX a. Vilnių primena Jono Čarnockio
(1762-1835),
Kanuto (1800-1860) Rusecko,
Juozapo Marševskio (1825-1883)
tapyti ramūs ir jaukūs senojo Vilniaus peizažai.
Trijose įžanginėse ir
I-II Vilniaus paveikslų galerijos salėse atkurtas XIX
amžiaus Vilniaus dvaro interjeras. Čia eksponuojami baldai,
paveikslai ir skulptūros, gobelenai ir kiti taikomosios dailės
kūriniai. Didžiąją daugumą paveikslų sudaro portretai, kuriuose
vaizduojami žymūs XIX a. vilniečiai - universiteto profesoriai,
dvasininkai, gydytojai, finansininkai, pramonininkai, muzikai ir
literatai. Portretų autoriai - Vilniaus meno mokyklos dailininkai Jonas
Rustemas (1762-1835), Andrius Valinavičius (1792-1853),
Aleksandras Slendzinskis (1803-1878), Karolis Ripinskis (1809-1892),
Polikarpas Joteika (1796-po1850), Valentinas Vankavičius (1800-1842)
ir kt. Daugelis drobių į Lietuvos dailės muziejų pateko iš
Vilniaus Labdarių draugijos rinkinių. 1807 m. įsteigta draugija XIX
a. I pusėje buvo viena iš aktyviausių Vilniuje, labdaringais
teatro vaidinimais, operomis ir koncertais labai pagyvino miesto
kultūrinį gyvenimą. Jos veikloje dalyvavo visa to meto
šviesuomenė. Žymiausių narių portretai puošė draugijos
posėdžių salę. Svarbiausiam Vilniaus kultūros židiniui -
Vilniaus universitetui, skirta Vincento Smakausko (1797-1876)
kompozicija Steponas Batoras įsteigia Vilniaus akademiją. XIX
a. Vilnių primena Jono Čarnockio (1762-1835),
Kanuto (1800-1860)
Rusecko, Juozapo Marševskio (1825-1883) tapyti ramūs ir jaukūs
senojo Vilniaus peizažai.
