VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS
NUOLATINĖ EKSPOZICIJA

XIV salė 

XIX a. II pusės dailininkų, baigusių Peterburgo dailės akademiją, kūryboje pasireiškė šiai mokymo įstaigai būdingo akademizmo bruožai. Šioje salėje eksponuojami Boleslovo Rusecko (1824-1913), Eduardo Paulavičiaus (1825-1909), Tado Goreckio, Karolio Rafalavičiaus, Alberto Žameto kūriniai yra nepriekaištingo piešinio, išbalansuotos kompozicijos, akademiškai taisyklingi, tačiau nestokoja ir gilesnių realistinių įžvalgų.
Dar studijuodamas akademijoje Tadas Goreckis (1825-1868) nutapė kompoziciją „Aklas elgeta su berniuku“ (1843m.), už ją buvo apdovanotas sidabro medaliu. Dailininkas yra sukūręs daug portretų, mėgo vaizduoti buities scenas, ypač - susijusias su religinėmis apeigomis ir tradicijomis. Tipiškas akademistas, geras piešėjas buvo Karolis Rafalavičius (1831-1861). Studijų metais jis sukūrė kiek idealizuotą, išoriškai efektingą „Autoportretą“. Giliau modelio charakteris, asmenybė perteikta dailininko tapytuose tėvų portretuose. Ypač patrauklus motinos portretas, dailininkui pelnęs akademiko vardą.
Peterburgo dailės akademijos auklėtiniai buvo puikūs portretistai, tapė buitinius paveikslus, buities scenas, peizažus. Peizažo, kaip ir portreto vertę didžia dalimi lėmė pasirinktas motyvas. Buvo tapomi Vilniaus ir jo apylinkių, senųjų pilių, su žymių žmonių gyvenimu susijusių vietų vaizdai. Tado Kosciuškos gimtieji namai vaizduojami galerijoje eksponuojamame Alberto Žameto (apie 1821-1876) peizaže.
Nuo Peterburgo dailės akademijos gerokai skyrėsi Maskvos Tapybos, skulptūros ir architektūros mokykla. Naujai įsteigta, savo ideologine ir menine programa bei mokymo sistema ji buvo arčiau gyvenimo, pažangių demokratinių savo laiko tendencijų. Maskvos dailės mokykloje studijavo vienas žymiausių XIX a. II pusėje Vilniuje dirbusių dailininkų - Vincentas Slendzinskis (1837-1909). Jis tapė portretus, peizažus, sukūrė paveikslų bažnyčioms. Bene garsiausias dailininko kūrinys yra drobė „Senutė verianti adatą“. Šio kūrinio vertę, matyt, suprato ir pats dailininkas, nes po kelių metų vėl grįžo prie jo, pasiryžęs galutinai užbaigti, be to, nutapė jo repliką (saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“). Paveiksle išreikšta menininko meilė ir pagarba paprastam, sunkų gyvenimo kelią praėjusiam, tačiau nepraradusiam nei orumo, nei dvasinės giedros, darbo žmogui.

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.10