XIX a. II pusės dailininkų, baigusių Peterburgo
dailės akademiją, kūryboje pasireiškė šiai mokymo įstaigai
būdingo akademizmo bruožai. Šioje salėje eksponuojami Boleslovo
Rusecko (1824-1913), Eduardo Paulavičiaus (1825-1909),
Tado Goreckio, Karolio Rafalavičiaus, Alberto Žameto kūriniai yra
nepriekaištingo piešinio, išbalansuotos kompozicijos,
akademiškai taisyklingi, tačiau nestokoja ir gilesnių
realistinių įžvalgų.
Dar studijuodamas akademijoje Tadas Goreckis
(1825-1868) nutapė kompoziciją Aklas elgeta su berniuku
(1843m.), už ją buvo apdovanotas sidabro medaliu. Dailininkas yra
sukūręs daug portretų, mėgo vaizduoti buities scenas, ypač -
susijusias su religinėmis apeigomis ir tradicijomis. Tipiškas
akademistas, geras piešėjas buvo Karolis Rafalavičius
(1831-1861). Studijų metais jis sukūrė kiek idealizuotą,
išoriškai efektingą Autoportretą. Giliau modelio
charakteris, asmenybė perteikta dailininko tapytuose tėvų
portretuose. Ypač patrauklus motinos portretas, dailininkui pelnęs
akademiko vardą.
Peterburgo dailės akademijos auklėtiniai buvo
puikūs portretistai, tapė buitinius paveikslus, buities scenas,
peizažus. Peizažo, kaip ir portreto vertę didžia dalimi lėmė
pasirinktas motyvas. Buvo tapomi Vilniaus ir jo apylinkių, senųjų
pilių, su žymių žmonių gyvenimu susijusių vietų vaizdai. Tado
Kosciuškos gimtieji namai vaizduojami galerijoje eksponuojamame Alberto
Žameto (apie 1821-1876) peizaže.
Nuo Peterburgo dailės akademijos gerokai
skyrėsi Maskvos Tapybos, skulptūros ir architektūros mokykla.
Naujai įsteigta, savo ideologine ir menine programa bei mokymo
sistema ji buvo arčiau gyvenimo, pažangių demokratinių savo
laiko tendencijų. Maskvos dailės mokykloje studijavo vienas
žymiausių XIX a. II pusėje Vilniuje dirbusių dailininkų -
Vincentas Slendzinskis (1837-1909). Jis tapė portretus,
peizažus, sukūrė paveikslų bažnyčioms. Bene garsiausias
dailininko kūrinys yra drobė Senutė verianti adatą. Šio
kūrinio vertę, matyt, suprato ir pats dailininkas, nes po kelių
metų vėl grįžo prie jo, pasiryžęs galutinai užbaigti, be to,
nutapė jo repliką (saugoma Žemaičių muziejuje Alka).
Paveiksle išreikšta menininko meilė ir pagarba paprastam, sunkų
gyvenimo kelią praėjusiam, tačiau nepraradusiam nei orumo, nei
dvasinės giedros, darbo žmogui.
