1846-1856 m. Vilniuje gyveno ir dirbo iš Ukrainos
kilęs tapytojas Jonas Moračinskis (1807-1870), dailės
studijas baigęs Vienoje. Dailininkas suartėjo su Vilniaus
inteligentija, bičiuliavosi su Vladislovu Sirakomle, Stanislovu
Moniuška, Juzefu Kraševskiu ir kt. Moračinskis tapė daugiausiai
portretus, Vilniuje turėjo dailės dirbtuvę, mokinių.
Kadangi po universiteto uždarymo Lietuvoje
neliko aukštosios dailės mokyklos, jaunoji dailininkų karta,
dailės pradmenis gavusi Vilniaus dailininkų dirbtuvėse, aukštojo
mokslo siekė Rusijos ir Vakarų Europos dailės akademijose. Ypač
daug Lietuvos jaunimo studijavo Peterburgo dailės akademijoje.
1856 m. į Vilnių sugrįžo Peterburge studijas
baigęs Jonas Zenkevičius
(1825-1888). 1857-1858 metais jis
lydėjo Alfredą Remerį (Römer) kelionėje po Europą, grįžęs
Remerių name turėjo dailės dirbtuvę, dėstė vadinamojoje Vilniaus
akademijoje (Vilniaus akademija oficialaus, valdžios
patvirtinto statuso neturėjo, tai buvo greičiau dailininkų
sambūris, puoselėjęs toli siekiančius planus Vilniuje įkurti
dailės mokyklą). Dar studijuodamas Peterburge tapytojas įsijungė
į lietuvių nacionalinį judėjimą, palaikė ryšius su lietuvių
kultūros veikėjais Simonu Daukantu ir Motiejumi Valančiumi,
nutapė jų portretus. Vilniaus paveikslų galerijoje Zenkevičiaus
kūryba pristatoma kelionės po Italiją inspiruota drobe Italų
berniukas su mandolina ir prelato Juozo Baukevičiaus portretu.
1864-1866 m. Vilniuje gyveno kitas Peterburgo
dailės akademijos auklėtinis - Nikodemas Silvanavičius
(1834-1919). 1866-1870 m. dailininkas pakartotinai studijavo
Peterburgo dailės akademijoje mozaiką. Ją baigęs iki 1901 m.
dirbo Peterburge, toje pačioje mozaikos studijoje. Gyvendamas
Peterburge kiekvieną vasarą atvykdavo į Lietuvą, tapė
portretus, liaudies tipus, paveikslus bažnyčioms. Išėjęs į
pensiją dailininkas gyveno Birštone, vėliau Prienuose, aktyviai
įsijungė į Lietuvos dailininkų kultūrinį gyvenimą. Lietuvos
dailės muziejuje saugoma nemaža Silvanavičiaus kūrinių
kolekcija. Tai portretai, vaizduojantys dailininko šeimos narius,
liaudies tipus (Skerdžius nuo Švenčionių), viena kita
buitinė kompozicija (Vaikai žaidžia kieme). Silvanavičiaus
kūriniai žavi paprastumu, nuoširdumu, jiems svetima bet kokia
poza ar išoriniai efektai. Lietuvos grafikos raidą paspartino litografija.
Ketvirtame - šeštame dešimtmetyje Vilniuje veikė Motiejaus
Pšibilskio, Juozapo Ozemblovskio, Antano Kliukovskio litografijos
dirbtuvės, leidusios iliustruotus albumus ir atskirus estampus.
Ypač produktyvi buvo Juozapo Ozemblovskio litografijos dirbtuvė,
išleidusi apie septynis šimtus įvairios paskirties litografijų.
Šiose dirbtuvėse romantinius peizažus
litografavo Karolis Račinskis (1799 - po1860). Nemažai
Lietuvos inteligentijos portretų jose atspaudė Karolis
Ripinskis (1809-1892).
