Nuo 1912 m. savo kūrinius į Lietuvių dailės
parodas siuntė Justinas Vienožinskis (1886-1960), tuo metu
studijavęs Krokuvos dailės akademijoje. Struktūriško piešinio,
saikingai apibendrintuose Vienožinskio natiurmortuose buvo
juntami postimpresionistinės tapybos atgarsiai.
Prigesinto kolorito, nuotaiką akcentuojančius
peizažus parodose eksponavo Adomas Varnas (1879-1979), dailę
studijavęs Krokuvoje ir Ženevoje. Pirmųjų parodų laikotarpiu
dailininkas sukūrė taip pat keletą realistinių, romantinės
nuotaikos portretų. Drobėje Porinis portretas dailininkas
pavaizdavo gamtininką L. Vailionį ir tapytoją J. Vienožinskį,
gretindamas ir priešpastatydamas dvi veiklias, skirtingų
temperamentų asmenybes.
Pirmosiose lietuvių dailės parodose su savo
skulptūromis dalyvavo ir Kajetonas Sklėrius
(1876-1932).
Skulptūrą dailininkas studijavo barono A. Štiglico centrinėje
techninio piešimo mokykloje Peterburge. Baigęs mokslą, 1904-1915
m. jis gyveno ir dėstė dailę Liepojoje. Neturėdamas sąlygų
nuosekliai užsiimti skulptūra, Sklėrius pradėjo lieti akvareles,
pamėgo šią kūrybos rūšį ir šiandien yra labiau žinomas ne
kaip skulptorius, o kaip talentingas akvarelistas.
Lietuvių dailės parodų idėją entuziastingai
rėmė Kazimieras Stabrauskas (1869-1929). Gimęs lietuvių
kilmės bajorų šeimoje, 1894 m. baigęs Peterburgo dailės
akademiją jis savitai reiškėsi lenkų dailėje. Stabrausko kūryba
turi nemažai sąsajų su simbolizmo daile, tapytojas mėgo
fantastinius siužetus, jo kūrinių stilistikoje jungėsi secesijos
bruožai ir klasikinių formų stilizacija. Būdamas Varšuvos dailės
mokyklos direktoriumi, dailininkas dėstė ir M. K.Čiurlioniui.
Stabrauskas dalyvavo beveik visose Lietuvių dailės draugijos
parodose, savo autoritetu, brandžia, įspūdinga kūryba
praturtino lietuvių dailės sąjūdį, kėlė jo prestižą.
Pagyvėjusiame Vilniaus meniniame gyvenime pažymėtinas
Mstislavo Dobužinskio (1875-1958) pasirodymas. Rusijoje
pagarsėjęs lietuvių kilmės dailininkas, vienas ryškiausių
Meno pasaulio grupės atstovų dažnai lankydavosi Lietuvoje,
yra nutapęs nemažai Kauno ir apie 70 Vilniaus peizažų. 1907 m.
Vilniuje jis surengė savo kūrinių parodą Vilniaus vaizdai.
