VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS
NUOLATINĖ EKSPOZICIJA

VIII salė

1798 m. gegužės mėnesį Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros adjunktu buvo paskirtas Jonas Rustemas (1762-1835). Egzotiškos kilmės dailininkas (tėvas buvo armėnas ar turkas, motina - prancūzė) jaunystę praleido kunigaikščio Adomo Kazimiero Čartoriskio dvare. Vėliau šio didiko remiamas studijavo tapybą Varšuvoje pas Jeaną Pierre’ą Norbliną ir Marcello Bacciarelli, 1788-1790 m. lankėsi Vokietijoje. Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje Jonas Rustemas dėstė piešimą, vėliau ir tapybą, nuo 1811 m. buvo ekstraordinarinis, nuo 1821 m. - ordinarinis profesorius. Rustemas buvo pedagogas iš prigimties, mylėjo ir rūpinosi savo mokiniais, neturtingiems studentams padėjo gauti stipendijas bei finansinę paramą. Universitete jis parengė kelis dailės mokymo reformos projektus, pradėjo kaupti meno rinkinius, 1820 m. surengė studentų darbų parodą - pirmąją dailės parodą Vilniuje. Dar jaunystėje, būdamas Vokietijoje Rustemas buvo priimtas į masonų ložę, Vilniuje buvo aktyvus ložių „Uolusis lietuvis“ ir „Gerasis ganytojas“ narys. Uždarius Vilniaus universitetą, dailininkas gyveno savo draugo Petro Pizano dvare Pūškuose prie Dūkšto.
Jonas Rustemas reiškėsi įvairiose kūrybos srityse - dirbo kaip teatro dailininkas, režisavo „gyvuosius paveikslus“, tapė mitologines ir religines kompozicijas, buitines scenas ir peizažus, tačiau visų pirma buvo talentingas portretistas. Jo darbuose klasicizmo stilistika jungėsi su sentimentalizmo bruožais, ankstyvojo romantizmo bei realizmo tendencijomis. Lietuvos dailės muziejuje saugoma dvidešimt vienas Jono Rustemo tapytas portretas (dalis portretų eksponuojama Vilniaus paveikslų galerijos įžanginėse salėse). Tai dvarininkų, universiteto profesorių, gydytojų, kitų Vilniaus inteligentų atvaizdai, keletas autoportretų. Rustemo portretai nesudėtingų kompozicijų. Portretuojamus asmenis dailininkas dažniausiai vaizdavo iki juosmens, visą dėmesį sutelkdamas į kuo taiklesnę veidų charakteristiką.
Jono Rustemo kūrinių buitiniais siužetais išliko labai nedaug. Humoru, gyva dailininko vaizduote ir proto lankstumu žavi Jono Rustemo sukurtos fantastinės kortos. Vario graviūros technika jas išraižė Vilniaus universiteto auklėtinis Gotlibas Kislingas (1790-1846). Jono Rustemo buitinius piešinius primena kito Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijos iš ciklo „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“.

Įvadinės salės (4) ir I-II salės	III salė	IV salė	V salė	VI salė	VII salė	VIII salė	IX salė	X salė	XI salė
XII salė	XIII salė	XIV salė	XV salė	XVI salė	XVII salė	XVIII salė	XIX salė	XX-XXIII salės: trumpalaikės parodos. Platesnė informacija